Holivudinė šypsena, kai balti dantys šviečia iš toli, yra daugelio siekiamybė – tyrimai rodo, kad 18-52 procentai žmonių yra nepatenkinti savo dantų spalva. Išsivysčiusiose šalyse dantų balinimo procedūra yra viena populiariausių tarp visų su dantimis susijusių paslaugų. Dantų spalva priklauso nuo genų ir amžiaus, jai įtakos taip pat turi nuo maisto, rūkymo, gėrimo ir vartojamų vaistų atsirandančios dėmės. Žmogui senstant dantys dažniausiai gelsta, nes emalis pradeda nusidėvėti ir yra atidengiamas dentinas.
Ant dantų atsirandančios dėmės
Dantis dengiančios dėmės ir jų spalva priklauso nuo jų sukėlėjų. Rusvas dėmes gali palikti pomidorų turintys padažai ar kava, tuo tarpu bakterijos arba grybai nulemia žalsvų ir pilkšvų dėmių atsiradimą.
Laboratorijose atliekamų bandymų metu nustatyta, kad ryškiausias dėmes palieka raudonas vynas. Tuo tarpu juoda arbata nepalieka dėmių, nebent prieš tai asmuo būtų gėręs balto vyno. Manoma, kad vyne esanti rūgštis padidina emalio poruotumą ir dėl to ant dantų gali likti dėmės nuo arbatos.
Tokios maisto ir gėrimų paliekamos dėmės gali pakeisti dantų spalvą, tačiau tai nereiškia, kad dantys yra nesveiki. Asmuo gali turėti akinančiais baltus dantis, tačiau vis vien kentėti nuo ėduonies ir dantenų infekcijų.
„Juodos dėmės“
Yra dantų dėmių tipas, kurį kai kurie mokslininkai laiko apsauga nuo deguonies. Tai kažkas panašaus į juodą liniją visai šalia dantenų. Ta linija gali priminti virtinę mažų juodų taškelių ir kartais yra vadinama „juoda dėme“.
Dėl šios dėmės kilmės diskutuojama jau daugiau nei šimtmetį, dabar linkstama sutikti su teorija, kad tai tarsi ypatingos dantų plokštelės, sudarytos iš kalcio, fosfato, įvairių bakterijų ir kokio nors geležies arba vario junginio.
Kai kurie tyrimai nurodo, kad vaikams, turintiems tokias „juodas dėmes“, rečiau genda dantys. Manoma, kad dėmėse esantys mikrobai galimai saugo dantis.
Tiesa, bet kokių spalvų dėmes geriausia parodyti gydytojui.
