Amerika ir Izraelis slapta ruošia veiksmų planus Irano atžvilgiu, jei šis sukurtų atominį ginklą, remdamasis savo šaltiniais skelbia britų dienraštis „The Telegraph“.
Pasak leidinio, du nesutaikomi Teherano priešininkai ruošiasi tam, ką jie ilgą laiką vadino nepriimtina įvykių eiga, nes sumanymas smogti Iranui smūgį iš oro ir sunaikinti jo branduolinius objektus neefektyvus, o pastangas įvesti tarptautines sankcijas žlugdo Kinija ir Rusija.
Oficialiai JAV ir Izraelis ir toliau grasina, kad neleis Iranui sukurti atominę bombą. Tačiau „The Telegraph“ teigia turįs informacijos, kad abiejų šalių žvalgybos tarnybų vadovai ir kariniai strategai perspėjo politinė vadovybę, jog Iranas savo branduolinius objektus slepia ir juose vykdomus darbus vykdo kur kas sėkmingiau, nei buvo manyta.
Tai buvo atskleista beveik tuo pat metu, kai Tarptautinės atominės energijos agentūra pranešė, kad Iranas paspartino urano sodrinimo darbus, o prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas stiprina savo pozicijas, šalies branduolinės programos kritikus gąsdindamas teisti už tėvynės išdavimą.
Pentagono strategai ruošia JAV sulaikymo politikos pataisas atsižvelgdami į tai, kad Iranas ateityje įgis branduolinį ginklą, nors po 2001 m. teroristinių išpuolių Niujorke ir Vašingtone prezidento Busho administracija nacionalinio saugumo politikos pagrindu pavertė prevencines karines operacijas, teigia dienraštis.
„Kuo labiau jie (Baltųjų rūmų atstovai – red.) gilinosi į žvalgybos duomenis ir gautą informaciją, tuo pesimistiškiau vertino galimus karinės operacijos (prieš Irano branduolinius objektus) rezultatus , - sakė Pentagono patarėjas Danas Goure‘as. – Smūgis iš oro galėtų nebent porai metų atitolinti branduolinės programos užbaigimą, bet dabar dauguma laikosi nuomonės, kad dėl to neverta taip rizikuoti.“
Nauji „branduolinio Irano“ problemos politiniai svarstymai pradėti ir Izraelyje, kurio saugumo užtikrinimo strategija remiasi oficialiai nepripažintu vienintelės branduolinės Artimųjų Rytų valstybės statusu, rašo „The Telegraph“.
Sprendžiant iš informacijos, prasisunkusios į žiniasklaidą, praėjusį savaitgalį Izraelio premjeras Ehudas Olmertas per saugumo tarybos posėdį įsakė parengti pasiūlymus dėl politikos Irano atžvilgiu tam atvejui, jeigu šis pasigamintų branduolinį ginklą.
„Pirma, reikia aiškiai pasakyti, kad tai pavojus ne tik Izraeliui, bet ir visam pasauliui. Antra, mes turime kruopščiai apgalvoti visas įmanomas prevencines priemones. Trečia, būtina atsižvelgti į variantą, kai šios priemonės nesuveiks“, - po šio pasitarimo sakė saugumo tarybos narys Ami Ayalonas.
Šiuo metu Izraelio karinės oro pajėgos treniruojasi vykdydamos tolimų nuotolių skrydžius, o neseniai surengė ataką prieš įtariamą branduolinį objektą Sirijoje, pastebi dienraštis. Tačiau Izraelio kariuomenė susiduria su tokiomis pat žvalgybos problemomis, kaip amerikiečiai. Sunkumų kelia ir būtinybė skrydžio metu pasipildyti degalų, nes Irano atakos atveju Izraelio lėktuvai negalėtų naudotis priešiškų arabų valstybių oro erdve.
Teigiama, kad Izraelis savo vokiečių gamybos povandeninių laivų flotilę dabar ginkluoja branduoliniais ginklais, kad galėtų atsakyti į bet kokius Irano branduolinius grasinimus. Be to, Izraelio gynybos ministras Ehudas Barakas siekia sukurti šiuolaikinę balistinę priešraketinės gynybos sistemą.
Iranas tvirtina savo branduoline programa siekiantis tik civilinės energetikos tikslų, tačiau Vakarų šalys ir Izraelis su tuo nesutinka: daug žvalgybos duomenų liudija, kad Iranas kuria atominę bombą. Įvairiais vertinimais tam prireiks nuo 2 iki 10 metų.
Amerikiečių „vanagai“ iš viceprezidento Dicko Cheney aplinkos tvirtina, kad koordinuota Irano bombardavimo iš oro ir apšaudymo iš povandeninių laivų operacija galėtų nublokšti jo branduolinę programą 5 – 10 metų. Tačiau JAV gynybos ministras Robertas Gatesas, laikomas Cheney atsvara Baltuosiuose rūmuose, pirmenybę teikia nerimaujančių dėl galimo Irano atsakomojo smūgio amerikiečių pajėgoms Irake argumentams, rašo „The Telegraph“.
