Naująją šakos kolektyvinę sutartį pasirašė švietimo ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ vadovai.
„Džiaugiuosi, kad einame tinkama kryptimi, ir, svarbiausia susitariant tarpusavyje“, – spaudos konferencijos metu akcentavo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Pokalbiai buvo ilgi, trukę visą vasarą. Bet tikrai džiaugiuosi, kad jie buvo konstruktyvūs ir (prireikė – ELTA) tų savybių kurių reikia derantis – tos tokios ramybės, išminties, orumo“, – sakė ministrė.
R. Mokrūnaitė-Mikulėnienė akcentavo sėkmingą sutarimą dėl mokytojų atlyginimų didėjimo.
„Dėl įsipareigojimo didinti mokytojų, dėstytojų ir kitų šiame sektoriuje dirbančių žmonių atlygį – tai nuo kitų metų rugsėjo 1-osios (didės – ELTA) 8 proc. ir vėliau, kad tas augimas būtų 5 proc. didesnis negu šalies vidurkis“, – akcentavo ministrė.
„Taip pat nauji dalykai, susiję su pradinių klasių mokytojais ir jų etato sandara buvo vienas iš tokių kertinių reikalavimų iš profsąjungų pusės“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas akcentavo, kad ministerijai pavyko įgyvendinti maždaug 80 proc. keltų reikalavimų.
„Pažymiais – tai yra stiprus 8. Apie 80 proc. reikalavimų buvo įgyvendinta“, – spaudos konferencijos metu atnaujintą kolektyvinę sutartį įvertino E. Milešinas.
Pasak jo, vienas iš kertinių reikalavimų buvo, kad atsirastų ilgalaikė darbo užmokesčio didinimo programa.
„Mūsų tikslas buvo, kad atsirastų tęstinumas ir mes jį turime“, – džiaugėsi jis.
Savo ruožtu , Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Aldona Kindurinė taip pat tikino pozityviai vertinanti atnaujintą kolektyvinę sutartį.
„Mūsų profesinė sąjunga lygiai taip pat vertina pasirašomą šią kolektyvinę sutartį ir pripažįstame, pasirinkimai tikrai yra nemaži, kuo mes labai džiaugiamės – tuo nuoseklumu“, – spaudos konferencijoje sakė A. Kindurienė.
Nuo kito rugsėjo didėja atlyginimai mokytojams, aukštojo mokslo darbuotojams
Atnaujintoje sutartyje sutarta mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginių algų koeficientus nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. padidinti 8 procentais. Kaip ir mokytojams, kitąmet nuo rugsėjo mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų bei neakademinių darbuotojų darbo užmokestis didės 8 procentais.
Numatytas atlyginimų didinimas ir tolesniais metais, kasmet iki 2028-ųjų didinant lėšas mokytojų, mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų darbo užmokesčiui kiek sparčiau (5 procentais) nei prognozuojamas tų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas.
Siekiama, kad 2028 m. vidutinis sąlyginis mokytojo pareiginės algos koeficientas sudarytų ne mažiau kaip 170 procentų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, o 2030 m. – ne mažiau kaip 190 procentų bazinio dydžio.
Tai reiškia, kad vienam mokytojo etatui darbo užmokesčiui per mėnesį vidutiniškai skiriamos mokymo lėšos 2028 m. sudarys ne mažiau kaip 3 035 eurus (skaičiuojama koeficientą R dauginant iš dabar taikomo bazinio dydžio, kuris sudaro 1785,4 euro), o 2030 m. – ne mažiau kaip 3 392 eurus. Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. šis dydis sudarys 2 536 eurus. Vidutinis sąlyginis mokytojo pareiginės algos koeficientas R yra nustatomas Mokymo lėšų apskaičiavimo, skyrimo ir panaudojimo tvarkos apraše, kurį tvirtina Vyriausybė, todėl bus labai paprasta įvertinti, ar įsipareigojimas įgyvendintas.
Susitarime siekiama, kad mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų vidutinis darbo užmokestis 2030 m. sudarytų ne mažiau kaip 4 850 eurų (bruto).
Pradinių klasių mokytojams – mažiau pamokų, daugiau valandų nepamokinėms veikloms
Nuo kitų metų rugsėjo pradinio ugdymo mokytojo pareigybei teks mažiau kontaktinių valandų (dabar finansavimas skaičiuojamas laikant, kad vienai pareigybei tenka 799 val., o nuo kitų mokslo metų teks 756 val.). Bendras etato valandų skaičius dėl to nesikeis – mažėjant kontaktinių valandų, daugės nekontaktinių valandų. Įgyvendinus šią nuostatą, valstybės finansavimas pradiniam ugdymui 2025 m. padidės 14,1 mln. Eur, 2026 m. ir vėliau – 42,4 mln. Eur.
Sutarta parengti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo pakeitimo projektą, pagal kurį mokykloms apskaičiuotos mokymo lėšos švietimo pagalbai nuo 2025 m. sausio 1 d. būtų skiriamos tiesiai mokykloms, netaikant nuostatos, kad savivaldybės šias lėšas perskirsto savo nustatyta tvarka.
Sutartyje numatyta, kad kitąmet bus sprendžiami ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų padėjėjų, taip pat mokinio padėjėjų, mokyklų bibliotekininkų darbo sąlygų gerinimo klausimai. Pavasarį profesinės sąjungos taip pat turėtų parengti pasiūlymus dėl mokytojų etato struktūros tobulinimo.
Kitų metų biudžete mokytojų, mokslininkų, kitų pedagoginių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti papildomai numatyta beveik 350 mln Eur.
Paskutinį kartą šakos kolektyvinė sutartis atnaujinta pernai – tuomet savo parašus ant dokumento padėjo tik keturios iš penkių švietimo profesinių sąjungų. Tuomet derėtasi dėl mokytojų atlyginimų 2024 m. – numatyta didinti algas dviem etapais (nuo sausio 1 d. – 10 proc. ir nuo rugsėjo 1 d. – ne mažiau kaip 10 proc.). Taip siekta įgyvendinti politinių partijų susitarimo tikslus, kuriais įsipareigota, jog 2024 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų ne mažiau kaip 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Tiesa, toks susitarimas netenkino Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos. Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga reikalavo pakelti mokytojų atlyginimus sparčiau ir daugiau. Nepasiekus sutarimo organizuotas mokytojų streikas, prasidėjęs rugsėjo 29 d. Be atlyginimų didinimo, pedagogai taip pat reikalavo mažinti mokinių skaičių klasėse bei mokytojų darbo krūvį.
