Sausio 14 d. švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, viceministrė Edita Tamošiūnaitė susitiko su „Vilnijos“ draugijos pirmininku Kazimieru Garšva. Pokalbyje dalyvavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė.
Susitikime aptarti aktualiausi Rytų Lietuvos švietimo klausimai: mokymo valstybine kalba, įstaigų tinklo, mokyklų pavaldumo, aprūpinimo, finansavimo ir kiti.
Ministras užtikrino, jog Vilnijoje bus išlaikytas lietuviškų mokyklų tinklas, o ministerija sieks, kad visi mokiniai, nepriklausomai nuo to, kokia mokomąja kalba mokosi, gautų kokybišką išsilavinimą, vienodai gerai mokėtų savo tėvynės valstybinę kalbą bei turėtų vienodas galimybes mokytis toliau.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė A.Pitrėnienė pažymėjo, kad Švietimo ir mokslo ministerija turi visais teisiniais būdais užtikrinti, kad būtų laikomasi Švietimo įstatymo nuostatų dėl lietuvių kalbos mokymo ir mokymo lietuvių kalba, bei suteikti visokeriopą pagalbą mokykloms, kurioms kyla problemų įgyvendinant įstatymo nuostatas.
Kadangi nuo 2013 m. visi Lietuvos abiturientai, nepriklausomai nuo jų mokymosi kalbos, laikys pagal vienodą lietuvių kalbos ir literatūros programą parengtą brandos egzaminą, susitikime kalbėta apie pasirengimą egzaminui, diskutuota dėl pereinamojo laikotarpio, per kurį rašinio kalbos taisyklingumo ir teksto raiškos vertinimas skirsis.
Atsižvelgiant į skirtingą mokymosi patirtį, t. y., į iki šiol buvusį skirtingą lietuvių kalbos pamokų skaičių mokantis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programą, mokyklų tautinės mažumos mokomąja kalba mokiniams numatyti šiek tiek mažesni rašybos, gramatikos ir kalbos taisyklingumo reikalavimai.
2012 m. balandžio mėnesį vykusio bandomojo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai, kurį laikė mokiniai iš mokyklų lietuvių, lenkų ir rusų mokomąja kalba, parodė, kad mokiniai parašė reikalaujamos apimties rašinius, autorius ir kūrinius rinkosi vienodai nepriklausomai nuo mokymosi kalbos. Pavyzdžiui, ir lietuvių, ir lenkų dėstomąja kalba mokiniai noriai rinkosi tiek Adomą Mickevičių, kurį pastarieji skaitė lenkiškai, tiek Joną Biliūną ir Maironį. Tačiau mokinių iš tautinių mažumų kalba mokyklų prastesni buvo rašybos, gramatikos ir kalbinės raiškos rezultatai.
Įvertinus bandomojo egzamino rezultatus, parengtas vertinimo normų projektas 2013 m. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui. Mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientai turės pereinamąjį aštuonerių metų laikotarpį, kurio metu egzamino vertinimas skirsis. Kasmet raštingumo ir raiškos vertinimas bus peržiūrimas ir, atsižvelgiant į egzamino rezultatus bei suvienodintą lietuvių kalbos pamokų skaičių, koreguojamas.
