Pirmą kartą uostamiesčio istorijoje planuojama sutvarkyti į Klaipėdos miesto teritoriją įeinančios Kuršių nerijos dalį, besidriekiančią palei Kuršių marias.
Konkursą detaliajam šios teritorijos planui parengti laimėjusios bendrovės „Nemuno deltos projektai“ architektas EdmundasPetrauskas vakar Savivaldybės Teritorijų planavimo komiteto nariams pristatė Smiltynės dalies nuo jachtklubo iki pakrantės rago už laivų kapinių detaliojo plano koncepciją.
Joje numatyta, kur galėtų būti nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai nuo jachtklubo iki antrosios perkėlos. Įlankoje, kur esama laivų kapinių, siūloma įrengti uostelį jachtoms bei mažiesiems laivams su visa būtina infrastruktūra - vietomis, kur būtų galima laivus laikyti per žiemą bei patalpomis laivais atplauksiantiems žmonėms pasiilsėti. Šalia žymima teritorija, kurioje galėtų rastis komerciniai objektai, tarnausiantys rekreacinėms reikmėms.
Miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika priminė, jog Klaipėdos bendrajame plane šis pamario ruožas buvo pažymėtas kaip rekreacinė zona, skirta miesto poreikiams. Neseniai Vyriausybė patvirtino ribų planą - kur yra draustinis, kur - miškas, o kur galima tam tikra su aktyviu poilsiu susijusi veikla. Be šio Vyriausybės nutarimo buvo kilę problemų dėl teritorijos planavimo.
Išklausę informacijos, kaip planuojama tvarkyti minėtą teritoriją, bei pasiginčiję, ar tikrai šioje vietoje reikalingas dar vienas jachtklubas, komiteto nariai susirūpino, kam priklauso šiuo metu apleistoje Smiltynės vietoje riogsantys keli seni statiniai. Prisiminta, kad kažkada Savivaldybės specialistai buvo juos inventorizavę, tačiau neįregistravo. Jokių duomenų, kad statiniai turėtų kokius nors šeimininkus, nėra.
Plano rengėjai įpareigoti iki galo išsiaiškinti dėl šio nekilnojamojo turto, kad būtų galima kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir, jei išties nėra savininkų, pripažinti šį turtą bešeimininkiu.
Taip pat dar reikės paruošti atitinkamus dokumentus dėl vadinamojo rekreacinio miško statuso suteikimo daliai prie dabartinių laivų kapinių prieinančio miško.
Livija Grajauskienė
