JAV mokslininkų atliktas tyrimas paneigė iki šiol vyravusią nuomonę, kad bėgant metams žmonių smegenų apimtis mažėja kaip ir kitų primatų. Pasirodo, žmogus šiuo požiūriu yra išimtis.
Žmogui senstant jo smegenų apimtis gali sumažėti iki 15 proc., teigia mokslininkai, tokį pokytį siedami su atminties prastėjimu, depresija ir senatvine silpnaprotyste. Iki šiol buvo manoma, kad toks laipsniškas smegenų kiekio mažėjimas būdingas visiems primatams. Tačiau pirmasis tyrimas, kuriuo buvo tiesiogiai lyginami žmonių ir šimpanzių smegenų apimties pokyčiai, atliktas kompiuterinę tomografiją naudojusių amerikiečių mokslininkų, vadovaujamų G. Washingtono universiteto antropologo Cheto Sherwoodo, atskleidė netikėtus rezultatus, rašo „The Wall Street Journal". Paaiškėjo, kad šimpanzių smegenys visą gyvenimą būna tokios pat apimties.
Tyrimo, paskelbto žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences", autoriai teigia, kad šis keistas reiškinys būdingas tik žmonėms, o ne visiems primatams.
„Mes esame labai keisti gyvūnai, – pareiškė JAV nacionalinio primatų tyrimų centro Atlantoje antropologas Toddas Preussas. – Neurologai manė, kad visos rūšys šiuo požiūriu yra vienodos, tačiau šio tyrimo rezultatai rodo, kad vyresniojo amžiaus žmonių biologijoje yra tikrai keistų dalykų".
Tyrimo autoriai, pasitelkę magnetinio rezonanso tomografiją, tyrė 22 – 88 metų amžiaus žmonių ir 10 – 51 m. amžiaus šimpanzių smegenis. Mokslininkai fiksavo pokyčius penkiose pagrindinėse smegenų srityse, atsakingose už atmintį, protavimą ir kitą protinę veiklą. Taip pat buvo matuojamas bendras smegenų tūris, smegenų pilkosios ir baltosios medžiagos kiekis. Iš viso buvo ištirti 87 žmonės ir 99 šimpanzės.
Skelbiama, kad vidutinė tyrime dalyvavusių žmonių smegenų masė siekė maždaug 1,36 kg. Šimpanzių smegenys sudarė vos trečdalį šio kiekio.
Pranešama, kad visose skenuotų žmonių smegenų srityse buvo nustatyti su gyvenimo trukme susiję smegenų kiekio pokyčiai. Pasak mokslininkui, priklausomai nuo amžiaus žmonių smegenys gana pastebimai susitraukdavo, tačiau to nebuvo galima pasakyti apie šimpanzes: visų jų smegenų kiekis buvo nepakitęs visose amžiaus grupėse.
Mokslininkai mano, kad smegenų apimtį gali mažinti stresas, depresija ir net dieta. Be to, priklausomai nuo amžiaus mažėjančios žmonių smegenys gali būti kaina, kurią mūsų rūšis moka už ilgiausią tarp primatų gyvenimo trukmę. Jei ne sunkios ligos ir traumos, žmogus gali tikėtis sulaukti 80 metų ir dar daugiau, tai yra, jis gyventų kone dvigubai ilgiau, nei laisvėje esančios šimpanzės, sakoma pranešime.
Šio tyrimo rezultatai svarbūs ir dėl to, kad išsivysčiusiose pasaulio šalyse sparčiai didėja vidutinis gyventojų amžius. Iki 2030 m. kas penktas JAV gyventojas bus vyresnis nei 65 metų. Tokių žmonių bus dvigubai daugiau, nei prieš 10 metų.
