Mokydamiesi, išgyvendami naujas emocijas, jausmus sukuriame naujus „kelius“ smegenyse. Nepraminti keliai, lavinami, tampa vis dažniau naudojami ir natūralūs mūsų smegenims. Todėl, galime sąmoningai atsikratyti blogų įpročių, pakeisdami juos naujais.
Neurologas, užsiimantis kognityviniais sutrikimais, G. Kaubrys („Kitos knygos“) mokslinėje diskusijoje „Kaip ir dėl ko keičiasi mūsų smegenys“ sakė, kad Lietuvos knygynuose jau senokai buvo tokia knyga. „Ji nėra grynai mokslinė ir mokslininkų auditorijai ji netiks, bet jie sau ras lietratūrą. Tačiau ši knyga naudinga besidomintiems neuroplastika, nes iki šiol lietuvių kalba tokios bnebuvo“, - sakė Medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto MF neurologijos ir neurochirurgijos klinikos docentas. Jo nuomone, knyga parašyta labai patraukliai, tačiau rimta, pagrįsta mokslu.
Norintiems geriau suprasti šią knygą, G. Kaubrys siūlo prieš tai paskaityti Vilniaus universiteto docentas, dr. Felikso Laugalio įvadą ir komentarus.
Pasak dr. F. Laugalio teigimu paskutiniai dešimtmečii rodo, kad integruojant psichologines bei medicinines priemones rezultatas yra žymiai geresnis. „Apie tai ir yra ši knyga. Jei žmogus, kuris nevaikščiojo, jau vaikšto – tai yra svarbiausia. Ši knyga yra viena iš pirmųjų kregždžių, skelbiančių apie mokslų sintezę, kuri atveria kelius geresniam žmogaus pažinimui“, - sakė dr. F. Laugalys.
Platiškumo dalykai prasideda dar kelioms savaitėms po apvaisinimo, kai vaisius yra aguonos grūdo. Asmenines žmogaus savybes lemia nervinė sistema. Smegenys yra labai įdomus kūrinys, kuris pats save programuoja. Galime keistis veikiami aplinkos ir išorė, o galime keistis ir patys. Labai noriu akcentuoti motyvacijos svarbą, norą pasveikti“, - sakė dr. F. Laugalys.
„Neuroplastiškumas, keitimasis nėra toks retas ir neįprastas dalykas. Jei pakelsiu pirštą, jau vienoj ar kitoj vietoj smegenų pralaidumas bus geresnis ir panašiai. Knygoje kalba eina daugiau apie funkcijų atstatymą, neuroreabilitaciją. Tačiau žmogus funkcijas atstato dažnai, kiekvienas susidūręs su insultu ar Alzheimeriu naudojasi neuroplastikos metodu“ - sakė dr. F. Laugalys. Pasak profesoriaus, šis metodas nebūtų sudėtingas, jei visada veiktų taip, kaip turi veikti.
Pasak dr. F. Laugalio, šis platiškumo fenomenas suteikė judesį naudoti kaip vaistą. „Reikėtų prisiminti kūno ir sielos vienovę, kurią žmogus lavina nuo seniausių laikų. Tačiau labai svarbus vienas dalykas – nieko nedaryti per prievartą. Tam, kad panaudotume smegenų plastikos metodą efektyviai, turime be galo to norėti“, - sakė dr. F. Laugalys, primindamas budistus, kurie savo praktikoje didelį dėmesį skiria motyvacijai.
„Tai nėra stebuklai. Niekas pamojus pirštu neįvyksta. Visi mes esam psichoterapeutai – galime pasakyti žmogui, kad jis mulkis, kad jis negražus, o galime pasakyti priešingai ir bus visiškai skirtingas poveikis. Tai yra nuostabus molis, porcelianas, tačiau į pačiam reikia būti neblogu moliu, o aplinka – geras meistras“, - sakė dr. F. Laugalys.
