Vida Tavorienė
Geologai prognozuoja, kad pavasarį Biržų ir Pasvalio krašte gali aktyviau judėti žemė ir atsirasti daugiau įgriuvų. Taigi ūkininkai turės būti apdairesni, kad su moderniais traktoriais ir padargais nenugarmėtų į staiga atsivėrusias duobes.
Mokslininkai perspėja, kad dėl klimato kaitos karstiniai procesai intensyvėja, todėl čia dirbantys žemdirbiai patiria daugiau vargo ir nepatogumų. Jie prašo, kad už ūkininkavimą sudėtingomis sąlygomis būtų numatytos atskiros subsidijos.
Prognozuoja daugiau įgriuvų
Karstinių reiškinių zonoje gyvenantys žmonės, ardami žemę ar gindami gyvulius, važiuodami keliu ar ilsėdamiesi lovoje, rizikuoja prasmegti į žemę. Šiaurės Lietuvoje gamta pateikia nemažai staigmenų: čia kasmet įvairiose vietose atsiveria nuo keliolikos iki keliasdešimties naujų smegduobių, kai vanduo išplauna žemėje slūgsančius gipso ir dolomito klodus. Geologai mano, kad pavasarį Biržų ir Pasvalio krašte gali aktyviau judėti žemė. Atlikus tyrimus nustatyta, kad 2013 m. karstiniame rajone gipso ištirpo daugiau už daugiametį vidurkį, tad gali atsiverti daugiau įgriuvų. Jau antrą dešimtmetį sistemingai registruojant naujus karstinius reiškinius, pastebėtas dėsningumas: dauguma jų atsiranda pavasarį ir rudenį. Gipsas intensyviau tirpsta dėl klimato pokyčių. Tai – nemaloni žinia ūkininkams. Jiems būtų tikrai nemalonu, jei į staiga atsivėrusią duobę įsmuktų traktoriaus ar žemės ūkio padargo ratas. Šiame krašte yra buvę tokių nutikimų. Pernai karstiniai reiškiniai labiausiai išgąsdino „Naradavos“ ūkio sodininkus. Pavasarį sode atsivėrė didelė šulinio formos smegduobė, į kurią nugarmėjo dvi obelys. Įspūdinga 6–8,5 metro skersmens ir daugiau kaip 9 metrų gilio įgriuva buvo didžiausia iš aštuoniolikos naujų smegduobių, užregistruotų pernai.
Apsunkina darbus
Smegduobės yra įsipykusios ne vienam šio krašto ūkininkui. Dirbamuose laukuose atsivėrusios įgriuvos ne tik trukdo dirbti žemės ūkio darbus. Žemdirbiai privalo paisyti įvairių draudimų ir apribojimų, patiria daugiau sąnaudų. Norėdami nuo teršalų apsaugoti požeminius vandenis, šio krašto ūkininkai skatinami užsiimti tausojančiąja, arba ekologine žemdirbyste. „Patikėkite, jei viename hektare yra bent viena smegduobė, dirbti daug sunkiau. Be to, netenkame dalies ploto, daug nepatogumų patiriame ardami lauką, sėdami ir prižiūrėdami pasėlius, juos kuldami. Sugaištame daugiau laiko, sunaudojame daugiau degalų“, – sakė Biržų rajone kartu su dviem broliais ūkininkaujantis Gvidas Simonavičius. Atsivėrusios smegduobės saugomos, užpilamos tik tos, kurios pavojingos gyventojams, eismui. Jei įgriuva susiformuoja dirbamuose laukuose, ūkininkas privalo aplink ją palikti 5–15 m ar didesnę apsauginę juostą. „Jei smegduobės skersmuo – 20 ar 30 metrų ir dar prisideda apsauginės juostos, netenkame nemažo žemės gabalėlio. Įgriuvų mūsų laukuose gana daug, tad ir prarandame nemažai“, – skaičiavo biržietis, kurio apie pusę laukų patenka į intensyvaus karsto zoną.
Prašo didesnių išmokų
Biržų rajono Kirdonių žemės ūkio bendrovės vadovas Ričardas Rinkevičius pritarė kraštiečiui, kad žemdirbiams nepatrauklu judančioje žemėje auginti javus ar ganyti gyvulius. „Dėl tokio kraštovaizdžio mažėja darbo našumas. Be to, negalima arti pievų, kuriose yra įgriuvų, pažeisti aplink smegduobes esančių apsauginių juostų, apribotas chemikalų ir trąšų naudojimas“, – reikalavimus, kurių turi laikytis ūkininkaujantieji karsto zonoje, vardijo jis. Vietos gyventojai susigyvenę su karstiniais reiškiniais, kurie rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo XVI a. Tačiau išvydę savo ar kaimyno žemėje žiojėjančią naują mažesnę ar didesnę duobę, pašiurpsta. „Dirbdami negalvojame apie smegduobes tol, kol netoliese neįgriūva žemė. Pastaraisiais metais bendrovės laukuose to nenutiko, tačiau kaimynų valdų šie reiškiniai neaplenkė“, – pastebėjo R.Rinkevičius. Šiaurės Lietuvos karsto zonoje dirbantys ūkininkai prašo, kad jiems būtų numatytos didesnės išmokos. Dabar jie gauna išmokas už tai, kad ūkininkauja mažiau palankiomis sąlygomis. Tačiau dėl jų biržiečiams ir pasvaliečiams teko pakovoti. „Šios išmokos mums buvo skirtos ne iš karto, o 3 metais vėliau, nei nepalankiose teritorijose ūkininkaujantiems kitų rajonų žemdirbiams. Dabar Žemės ūkio ministerijoje svarstoma, ar karstinio regiono ūkininkams, dirbantiems žemę mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose, mokėti atskiras išmokas už sudėtingas ūkininkavimo sąlygas“, – sakė palankių sprendimų laukiantis G.Simonavičius.
Po Biržais – tuštumos
Karstiniai reiškiniai – nemenkas galvos skausmas Biržų rajono valdžiai, numačiusiai statyti naują biblioteką. Šiuolaikiniam dviejų aukštų statiniui buvo parinkta vieta Biržų miesto Kęstučio gatvėje. Tačiau rengiant bibliotekos techninį projektą paaiškėjo, kad toje vietoje yra karstinė tuštuma. Viešosios bibliotekos techniniam projektui parengti buvo gauta europinė parama. Tačiau sustabdžius projektavimo darbus imta nuogąstauti, kad ES lėšos nuplauks. „Paramos neprarasime. Savivaldybė lėšų gavo, dalyvaudama Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo per sieną projekte. Todėl Rygoje sutarta, kada techninio projekto rengimas bus pratęstas iki šių metų galo“, – užtikrino Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Džėja. Anot jo, pasitelkus ekspertus iš sostinės bus apsispręsta, ar biblioteką statyti toje vietoje sutvirtinat pamatus, ar ieškoti naujos. „Visas Biržų miestas, ypač senamiestis, yra ant netvirtos žemės. Kad ir kur numatytume statybų vietą, problemos neišspręsime, nes visur gilesni sluoksniai yra daugiau ar mažiau „iškarstėję“, – aiškino V.Džėja.
Prasmego namas
Biržų regioninio parko vyriausiasis specialistas Benjaminas Dagys jau žvalgosi po parko teritoriją. „Mūsų krašte įšalas dar laikosi, tad anksti vertinti, ar karstiniai reiškiniai bus aktyvūs. Jiems įtakos turi kritulių kiekis, požeminių vandenų dinamika. Praėjusieji metai nebuvo išskirtiniai. Bet gipsas – ne cukrus, taip greitai netirpsta. Todėl tie procesai gali prasidėti ne iškart po gausių kritulių, o po metų kitų“, – aiškino geologas. Aktyvaus karsto regione Biržų ir Pasvalio rajonuose suskaičiuojama apie 11 tūkst. įgriuvų. Apie atsivėrusias didesnes smegduobes žmonės praneša, o mažesnės neretai lieka neužfiksuotos. „Jei tokių atsiranda dirbamuose laukuose, ūkininkai jas užaria, ir tiek“, – rankomis skėsčiojo B.Dagys. Gana simboliška, kad po Biržų regioninio parko administraciniu pastatu – karstinės tuštumos. „Prieš karą čia buvo rotušė. Kai pastatas buvo atnaujinamas, geologai darė gręžinius ir apačioje aptiko tuštumas. Tačiau pastato negriovė, tik sustiprino pamatus. Aišku, tam prireikė nemažai papildomų lėšų“, – sakė B.Dagys. Dėl smegduobių ne vienas šio krašto gyventojas neteko pastogės. Štai Nociūnų kaime įgriuvo namo veranda. Sodybos šeimininkai po nakties išvydo namo prieangį, nugarmėjusį į 4 metrų duobę. Vėliau namas skilo pusiau, ir žmonėms, gavusiems kompensaciją, teko persikelti gyventi kitur. Neseniai Biržuose buvo nugriautas daugiabutis, kurio pamatai sparčiai smego žemyn. Dažnai įgriuvų atsiranda sodybų kiemuose. Smegduobės – įprastas reiškinys Kirkilų kaimo gyventojams. Čia nėra nė vienos sodybos, kurios kieme nebūtų mažesnių ar didesnių įgriuvų. Šioje teritorijoje viename kvadratiniame kilometre suskaičiuojama net 300 įvairaus amžiaus ir dydžio smegduobių. Kirkilų kaimo kraštovaizdis unikalus, čia vandens prisipildžiusios karstinės įgriuvos virtusios ežerėliais.
Veikia klimato kaita
Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Gamtos tyrimų centro mokslininkais bei Biržų regioninio parko darbuotojais įgyvendina Aplinkos monitoringo programą ir stebi karstinį procesą, matuoja jo intensyvumą (gipso tirpimo mastą), apskaito ir matuoja smegduobes. Mokslininkai perspėja, kad dėl klimato kaitos karstiniai procesai vyksta intensyviau. Anot jų, 2013-ieji buvo beveik 1 laipsniu šiltesni. Ypač aukšta buvo šiltojo laikotarpio temperatūra. Birželio temperatūra buvo net 3,9 laipsnio didesnė už šio mėnesio ilgametę vidutinę. Tokia aukšta šiltojo laikotarpio temperatūra ir santykinai mažas liepos bei rugpjūčio mėnesių kritulių kiekis lėmė požeminio vandens lygio slūgimą „karstėjančių“ uolienų sistemoje. Tai parodė ir ypač žemas karstinių ežerų lygis rudens pabaigoje. Anot geologų, pagal karstinių ežerų vandens lygio svyravimus (Pelanio ežeras Kirkilų kaime) 2013 m. vandens lygio kaitos metinė amplitudė buvo 1,93 m. Pernai užfiksuotas aukščiausias ir žemiausias vandens lygis 2010–2013 m. Dėl didelės metinės vandens lygio svyravimų amplitudės ir santykinai žemo minimalaus lygio karstiniai procesai gali intensyviau vykti.
Komentarai
Išplovė daugiau gipso
Roma Kanopienė, Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vedėja
Numatyti karstinių reiškinių intensyvymą gana sudėtinga, nes tai padaryti nėra daug galimybių. Vienintelė priemonė – Šiaurės karstinio rajono kraštovaizdžio būklės ir gipso tirpimo stebėsena. Mokslininkai matuoja, kiek išplaunama gipso. Jei jo išplaunama daugiau, galima tikėtis, kad bus daugiau ir įgriuvų. Šių procesų aktyvumas priklauso nuo kritulių, įšalo, kuris, beje, dabar būna mažesnis. Beveik ištisus metus vanduo infiltruojasi, tad galima tikėtis, kad bus daugiau smegduobių. Karsto zona aktyviausia buvo 2005–2006 m.
Smegduobes paverčia šiukšlynais
Vytautas Zurba, Biržų rajono savivaldybės administracijos darbuotojas, ekologinio ūkio savininkas
Aktyvaus karsto zonoje daug apribojimų. Čia ūkininkai beveik nieko negali daryti, tik laikyti bites, pievose ganyti kokį gyvulį ar auginti vaistažoles. Mažesnio intensyvumo karsto zonoje mažiau draudimų. Ūkininkai gali saikingai naudoti azoto trąšas, netoksiškus pesticidus. Reikia pripažinti, kad dėl visų apsaugos priemonių šiame krašte pagerėjo geriamojo vandens kokybė. Bėda ta, kad žmonės nesupranta, jog tokiame krašte svarbu rūpintis ekologija, ir neretai smegduobes paverčia šiukšlynais.
