“Reikia tikėtis, kad galbūt ir paskutinė. Faktiškai šiemet yra užfiksuota 11 smegduobių. Tai šios plotas 11 metrų ir apie 5-6 metrai gylio. O tai ji viena iš didžiausių šiemet, kuri atsivėrė, kitos – mažesnės“, - sako Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas.
Taisyklingos formos duobėje kol kas telkšo vanduo, tačiau pasak specialisto, tokia smegduobė bus neilgai. Prasivėrusi žemė šioje vietoje iš visų pusių dar byrės ir plėsis. Specialistas skaičiuoja, kad jau po metų ji turėtų būti dvigubai didesnė. Kol kas neaišku, ir kokių nuostolių patirs ūkininkas.
Kol kas grėsmingai juoduojanti duobė pavojaus niekam nekelia. Baiminamasi tik vieno, jei ims smarkiai plėstis, gali pasiglemžti nebent keliuką ir lauku einančią elektros liniją. Žinia, kad Biržų krašte vėl veriasi žemė, vietos gyventojų nenustebino. Mat grėsmingos gipso duobės čia veriasi kasmet ir ne po vieną. Laimė, po kojomis prasiverianti žemė nėra pareikalavusi aukos.
Specialistai yra ištyrinėję, kad vadinamosios žemės lubos dažniausiai įgriūva pavasarį ir vėlų rudenį, kai iš po grunto lietūs išplauna gipso uolieną. Nors yra buvę atvejų, kai žemė skradžiai prasmenga ir žiemą, ir vidurvasarį.
“Gyventojams yra tekę matyti prie pat kojų, kad atsiveria smegduobės, bet labai retas atsitikimas, kai gali pats pamatyti tą procesą“, - aiškina K. Baronas.
Dažniausiai smegduobės Biržų krašte veriasi laukuose, pievose, rečiau prie pat sodybų ar didesnių kelių. Nors yra buvę atvejų, kada prarijo sandėliuką, pasiglemžė dalį daržo, nedidelę lauko pirtelę, ar prie būdos pririštą šunį. Tiesa, keletui gyventojų dėl smegduobių iškilo realus pavojus. Mat prieš porą metų didžiulės duobės ėmė vertis tiesiog kieme.
Plačiau – TV3 reportaže.
