Jokių stebuklų ar klastočių čia nėra. Tai – stirnos su ypač reta ragų anomalija kaukolė. Panašu, kad šis porakanopis žolėdis žvėris ragų formavimos metu buvo patyręs kažkokią galvos traumą. Elninių būriuose tokios traumos nėra retos, tad medžiotojai randa įvairiausių neįprastų ragų karūnų. Tačiau kaktos viduryje išaugęs vienas ragas – retenybė.
Šio Slovėnijos "vienaragio" ragų karūnos anomalija tokia neįprasta, kad mokslininkas Boštjanas Pokorny, patvirtinęs gyvulio autentiškumą, pareiškė nieko panašaus per savo karjerą dar neregėjęs.
"Šiai rūšiai būdinga, kad ragus užsiaugina tik patinai, - primena B. Pokorny. – Ragai būna poriniai, dažniausiai simetriškos struktūros. O šis atvejis – išimtinis: abiejų ragų pamatinės (šakninės) dalys kaukolėje suaugusios į vieną, nors visiems stirninams jos išsivysto ir ragus augina atskirai. Šitas stirninas vietoj dviejų įprasto dydžio rago šakninių dalių turi vieną didžiulę."
Stirna yra vienas dažniausiai sutinkamų gyvūnų Slovėnijoje, kurių populiaciją griežtai reguliuoja gamtosaugininkai, nurodantys šių žvėrių medžioklės kvotas. Vienaragį laimikiu pasirinkęs medžiotojas šį individą išsirinko dėl garbaus gyvulio amžiaus ir dėl unikalios ragų struktūros. Stirninai bet kurį ragą nusilaužti gali daugybe įvairiausių būdų – tada traumuotoje ragų karūnos vietoje lieka kyšoti iš toliau sunkiai pastebima rago liekana. B. Pokorny teigimu, pro taikiklį medžiotojas neturėjo galimybių pastebėti, kad jo nusitaikyto stirnino ragų struktūra yra unikali ir neturinti nieko bendro su nulaužtu ragu.
Nors slovėniškasis vienaragis nėra mitinis žvėris, vis dėlto visų porakanopių ragai – magijos pasaulio verta kūno dalis.
"Ragus sudarančios ląstelės yra vienos neįprasčiausių iš visų, žinomų mokslui", - patvirtino gamtininkas, Elninių gyvūnų priežiūros asociacijos (Quality Deer Management Association, Džordžija, JAV) švietimo ir paramos direktorius Kipas Adamsas. – Ragai sudaryti iš kaulo ir įprastai per vienerius metus ir užauga, ir numetami. O juk kiti raguočiai (karvės, ožkos, avys) ragų nemeta, nors jie sudaryti daugiausiai iš keratino – tos pačios medžiagos, kuri sudaro ir mūsų plaukus bei nagus.
Ragų augimo ir metimo ciklai
Daugelyje elninių žvėrių rūšių ilgesni šviesaus paros meto periodai skatina patinų organizmuose testosterono išsiskyrimą. Savo ruožtu, šis hormonas skatina ragų augimą. Nuo pavasario iki rudens ragų paviršių dengia švelnus pūkas – tada ragų audinys būna minkštas, gyvas, išraizgytas kraujagyslių ir nervų. Šiuo metu ragai būna nepaprastai jautrūs ir pažeidžiami (žr. vaizdo medžiagą). Ko gero, slovėniškasis vienaragis lemtingą traumą patyrė kaip tik tokiu laikotarpiu.
"Jei žvėrį partrenkė automobilis ar traumavo kitas žvėris, likusią metų dalį ragai augs nenormaliai, - atkreipia dėmesį P. Adamsas.
Rudeniop šviesiam paros metui pradėjus trumpėti, testosterono lygis organizmuose irgi krenta. Tada ragai pradeda mineralizuoti, kietėti ir kaulėti. Sezoniniam ciklui pasibaigus (įprastai žiemą), elnio, stirnos ar briedžio patino kaukolėje ties ragais pradedamos kaupti naujos medžiagų atsargos. Dėl šios priežasties ragai atsipalaiduoja, o galiausiai tiesiog nukrinta, nesužeisdami gyvūno. Toks tad ragų ciklas: jie auginami per žiemą ir pavasarį, o rudenį numetami.
Vis dėlto B. Pokorny nemano, kad ragų sistemos defektas pakenkė šio stirnino reprodukciniam potencialui. Visų pirma, gyvūnas buvo sulaukęs brandaus amžiaus – jo svoris gerokai viršijo vidutinį. Gamtininkas atkreipia dėmesį, kad stirninų poravimosi sėkmę lemia ne ragai, o patino amžius ir kūno svoris – skirtingai nei kitose elninių žvėrių populiacijose, šiam keistam stirninui įprasti ragai kautynėse dėl patelių nebuvo būtini – šį trūkumą jis kompensavo savo mase. Šiaip ar taip, ko gero, toks vienaragis būtų neparankus varžovas net ir idealios ragų karūnos savininkams.
