Skubiai atlikti geologinius tyrimus, ieškoti lėšų techniniam projektui ir imtis kitų būtinų priemonių, kad būtų sustabdytas Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriaus šlaito slinkimas. Tokį sprendimą šiandien priėmė bažnyčios klebonijoje susirinkę suinteresuotų pusių atstovai.
Į pasitarimą atvyko Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas su atsakingais darbuotojais, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė, Lapių seniūnas Rimantas Stankus, bendruomenės atstovai.
Lapių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Robertas Gedvydas Skrinskas guodėsi, kad dėl slenkančio šlaito ir yrančios atraminės sienos iškilo grėsmė bažnyčiai sugriūti. Prieš dešimtmetį bažnyčios šventorius buvo sutvirtintas – į šešių metrų gylį buvo sukalta 12 polių, kurie tarpusavyje sujungti metaliniu tinklu. Tačiau darbai buvo atlikti neįrengus drenažo, neįvertintos kitos inžinerinės subtilybės, todėl atraminė siena ėmė byrėti.
Klebonas teigė, kad dėl slenkančio šlaito bažnyčios fasade atsirado įskilimų ir jie didėja. Specialistų nuomone, tokia padėtis susidarė dėl nestabilaus grunto. Spėliota, kad gruntas žiemą peršąla, plečiasi ir taip drasko atraminę sieną bei pačią bažnyčią, kuri iki šių dienų išsilaikė gana neblogai.
Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Torrau pastebėjo, kad atraminė siena neteisingai suprojektuota ir pastatyta iš netinkamų medžiagų. Ji yra tik našta visam šlaitui, nes sulaiko gruntinius vandenis.
Meras Valerijus Makūnas konstatavo, kad visiems reikalingiems darbams atlikti reikės daug lėšų ir siūlė viską daryti nuosekliai. Pirmiausia – skubiai atlikti geologinius tyrimus, kuriuos galėtų finansuoti ir Kauno rajono savivaldybė. Lėšas iš jau keletą metų veikiančio Bažnyčių paramos fondo savivaldybė pervestų Kauno arkivyskupijai, kuri yra Lapių bažnyčios turto valdytoja.
Sigitas Tamkevičius patikino, kad šiek tiek lėšų galėtų skirti ir pati arkivyskupija. Arkivyskupas svarstė, jog finansavimo kitiems darbams atlikti reikėtų ieškoti ES fonduose.
Meras pritarė arkivyskupui ir patarė Lapių bendruomenei skubiai teikti projektus. Panašiu būdu jau gauta lėšų Zapyškio parapijos namams, pakeistas Panevėžiuko Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčios stogas.
Diskutuota ir dėl atraminės tvoros vertingumo. Asta Naureckaitė informavo, kad šių metų birželį šiuo klausimu buvo kreiptasi į KPD. Dauguma pasitarimo dalyvių sutarė, kad tvora kenkia šlaitui. Abraomo Kulviečio socialinių inovacijų labdaros ir paramos fondo vadovas Vytautas Kulviečius tvirtino, kad prieš 10 metų pastatytas statinys yra ne paveldo objektas ir siūlė tvorą nugriauti, paliekant nebent fragmentą. Kitas skubus darbas, dėl kurio visi sutarė – techninio projekto parengimas.
1620 metais pastatyta Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra viena seniausių išlikusių mūrinių bažnyčių Lietuvoje.
