Aš nežinau, kas, kur ir kaip mokėsi mokyklose, tačiau man tai buvo 1973-1983 metai, Leningrade. Geografijos pamokose, be klasikinės (kurią aš itin mėgau), mes mokėmės ir politinę geografiją, pagal politinius pasaulio žemėlapius. Mes netgi naudojomės taip vadinamais kontūriniais žemėlapiais, kuriuos turėjome spalvinti spalvotais pieštukais: tai buvo žemėlapiai šalių, kurios turėjo būti nuspalvintos taip pat, kaip ir originaliame pasaulio politiniame žemėlapyje. Ar pamenate tokius? Tokiuose žemėlapiuose nėra topografinio žymėjimo, nėra vietovių reljefo paaiškinimų, Kordiljeros nesiskiria nuo Amazonės lygumų, už tai skirtingomis spalvomis yra pažymimos valstybinės šalių sienos. Pamenu, kad SSRS plotas visuomet būdavo raudonos spalvos. Ir, jeigu būdavo Šiaurės Amerika, tai ji būdavo trispalvė (išskyrus apačią), o Afrika, pavyzdžiui, buvo itin spalvota.
Tie, kam dabar 50-65, savo kontūriniuose žemėlapiuose sovietinėse mokyklose taip pat piešė SSRS teritoriją raudona spalva. Tačiau tas, kas neišmoko galvoti, iki šiol mato tą regioną raudona spalva.
Kaimyninių valstybių suverenitetas, valstybinės sienos, teritorinis vientisumas – pamirškite. Tokie žodžiai netelpa galvose tų, kurie mintimis vis dar gyvena SSRS. Ne vieną sykį aš asmeniškai mačiau įvairiausiuose Rusijos regionuose žmonių, kurie nuoširdžiai galvoja, kad Kazachstanas – tai Rusija. Kai pradedu gilintis, kalbėtis, kodėl žmogus taip mano, pasirodo, kad jis užsidaręs toje spalvoje, pačiame savo mokyklinio kontūrinio žemėlapio spalvojimo įkarštyje, kur SSRS reikėjo žymėti viena spalva: raudona. Ir tik po mano aiškinimų jis kalba: „oi, o aš galvojau.. e… kaip čia… na… Sąjungoje mes visi gyvenom, va… viena šalis gi buvo...“
Per 25 po SSRS žlugimo šie žmonės neišmoko galvoti kitaip. Aš kalbu apie kai kuriuos. Jie siūlo galvoti, kad „tai mūsiškiai“. Atskiros šalys, kaimyninių šalių suverenitetas, kitos tautos, valstybinės sienos, teritorinis vientisumas – pamirškite. Tokie žodžiai jų galvose neapsilanko.
Netikite?
Kviečiu į etnografinę tokių primatų identifikavimo ekspediciją nuo Kaliningrado iki Vladivostoko, ir jūs įsitikinsite patys.
V. Putinas ir jo organizuota nusikalstama grupuotė (ONG) viską puikiai apskaičiavo. Šie primatai – jų elektoratas, begalinių gamtinių turtų, begalinės eksploatacijos, begalinę rentą užtikrinantys vergai. Gali būti, kad ir pati V. Putino ONG yra šių primatų dalis.
Aš tiksliai nežinau, kur, kas ir kada šis paskutinis bjaurus imperijos likutis bus sunaikintas, tačiau žinau, kad kol jis nėra sugriautas, jis – ginkluotas ir labai pavojingas. Jis gyvena šiame zombio pavidale tik dėl V. Putino ir jo ONG.
Visos 14 buvusių SSRS šalių turi prisiminti šią grėsmę dieną ir naktį.
Ką aš daryčiau jų vietoje? Pirkčiau dronus (nepilotuojami, radijo bangomis valdomi, lėktuvai, - red. past.) iš Izraelio, dideliais kiekiais. Ginkluočiausi dronais iki dantų ir daugiau. Ir maldaučiau NATO priimti mano šalį į Aljansą kaip įmanoma greičiau.
Slava Rabinovičius - žymus Rusijos verslininkas ir ekonomistas
