Kaip pažymi Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė, šlapimo ir/ar išmatų nelaikymas gali būti tiek onkologinės ligos simptomas, tiek vienas iš šios ligos gydymo sukeltų pašalinių poveikių.
Ypač dažnai su šlapimo nelaikymu žmonės susiduria po prostatos vėžio, gimdos kūno ir kaklelio vėžio gydymo, kiaušidžių vėžio, žarnyno vėžio chirurginio ar spindulinio gydymo, laikinas šlapimo nelaikymas kartais atsiranda chemoterapijos metu. Nors ši būklė kamuoja daugelį, tačiau dažnai apie ją nedrįstama kalbėti nei šeimoje, nei su savo gydančiu gydytoju.
„Siekdami geriau suprasti Lietuvos pacientų poreikius, atlikome savo bendruomenės apklausą, kurioje dalyvavo beveik 1000 asmenų. Iš jų daugiau kaip pusė (60 proc.) susiduria ar yra susidūrę su šlapimo ir/ar išmatų nelaikymu, tačiau apie 5 proc. jų nenaudoja tikslinių šiai būklei skirtų medicinos pagalbos priemonių, o iš tų, kurie naudoja, net 75 proc. negauna kompensuojamų priemonių, gauna jų per mažai, arba gauna ne tai, ko reikėtų“, – sako N. Čiakienė.
Problema visapusiška
„Šie apklausos rezultatai iliustruoja, kad nors šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymas yra viena iš būklių, ypatingai bloginanti gyvenimo kokybę, tačiau nepaisant dedamų pastangų šviesti tiek visuomenę, tiek medicinos personalą, stigma yra labai įsišaknijusi ir sunkiai išraunama“, – pastebi VšĮ Inkocentras vadovė, POLA valdybos narė gyd. Jurga Misevičienė.
Jos teigimu, problema yra visapusiška: ir gydytojai/slaugytojai nepaklausia, nepasiūlo priemonių, o ir patys pacientai nepasisako, kad turi šlapimo ir/ar išmatų nelaikymą, nežino, kad yra būdų, kaip palengvinti gyvenimą, susidūrus šia būkle. Tą iliustruoja ir pacientų citatos: „Kai atsirado šlapimo nelaikymo problema, iškilo daug neaiškumų, nuo ko pradėti, kaip ją spręsti. Buvo labai nekalbi šeimos gydytoja“, „Gydytojai niekada nepaklausia apie šlapimo nelaikymą, nors yra daryta ginekologinė operacija“, „Šeimos gydytojai turi būti lankstesni ir daugiau domėtis tokiais ligoniais. Visi norime integruotis į visuomenę ir nebūti smirdantys.“
Šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Giedrė Baršauskienė sutinka, kad šlapimo/ išmatų nelaikymo klausimas yra viena iš tų sveikatos būklių, apie kurias pacientai retai patys pasipasakoja, dažniau pagalbos ieško savo sergančius artimuosius slaugantys asmenys.
„Šeimos gydytojų konsultacijos dėl didelių pacientų srautų yra trumpos, atviriems pokalbiams pritrūksta laiko. Pradėti kalbėti apie šlapimo ar išmatų nelaikymo problemą pacientai nedrįsta, ypač jaunesnio amžiaus. Šeimos gydytojai daugiausiai dėmesio skiria pagrindinių ligų tolimesniam gydymui. Net ir paklausus apie šalinimo funkcijų sutrikimus, pacientai dažnai neprisipažįsta turintys tokių sutrikimų, stengiasi problemą spręsti patys, ieškoti informacijos internete ar kalbėti su artimais žmonėmis“, – pranešime spaudai apgailestauja gydytoja.
Kiti nesikreipia gydymo, problema lieka neišspręsta
Be to, pasak jos, padėtį neretai apsunkina ir tai, kad net ir prakalbus šeimos gydytojo kabinete apie šlapimo nelaikymą, moterys nenori kreiptis į urologus dėl tolimesnio gydymo galimybių, nes dauguma specialistų yra vyrai – problema lieka neišspręsta, negydoma.
„Šiuo metu įvairių priemonių, skirtų šlapimo ar išmatų nelaikymui, yra nemažas pasirinkimas, tad pacientui atrasti geriausiai tinkančias yra sudėtinga. Kompensuojamos priemonės skiriamos mėnesiui ar ilgesniam laikotarpiui, taigi įsigijus kompensuojamą netinkamą priemonę, tenka laukti mėnesį, kol bus galima skirti kitos rūšies.
Savo praktikiniame darbe visada pacientams patariu pirmiausia savo lėšomis įsigyti po kelias skirtingų rūšių priemones iš kompensuojamų priemonių sąrašo, atrasti, kuri priemonė labiausiai tinka ir tuomet kreiptis dėl kompensuojamų priemonių skyrimo. Dažna problema – pacientui pritaikius priemonę, pasikeičia kompensuojamų priemonių sąrašas ir tenka ieškoti atitinkančios priemonės. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šlapimo ar išmatų nelaikymo problema kamuoja ne tik onkologinius ligonius. Ji gali pasireikšti moterims po gimdymo, įvairių ginekologinių ligų ar operacijų. Todėl tikrai paraginčiau žmones, susidūrusius su šlapimo ar išmatų nelaikymu, nesigėdinti, bet pasikalbėti su savo šeimos gydytoju“, – sako gyd. G. Baršauskienė.
Kad švietimo ir informuotumo trūksta visose grandyse – tiek medicinos personalo, tiek pacientų, iliustruoja apklausos duomenys, parodantys, kad net 47 proc. asmenų, naudojančių šlapimą/ išmatas sugeriančias priemones (sauskelnes, įklotus, vienkartines paklodes), už jas moka savo lėšomis, nors jau nuo 2018 m. liepos 1 d. jos yra kompensuojamos, diagnozavus šlapimo ir/ar išmatų nelaikymą ir nustačius jo laipsnį. Net penktadalis (19 proc.) pacientų nurodė, kad nežinojo, jog yra tokia galimybė, o dalis (4 proc.) pažymėjo, kad šeimos gydytojas neišrašo/ nepasiūlo kreiptis ir pas gydytoją specialistą (ginekologą, urologą).
Atkreiptinas dėmesys, kad ketvirtadalis pacientų (25 proc.), nurodė, kad nors kompensuojamas priemones ir gauna, tačiau jų kiekis yra nepakankamas arba jie gauna ne tai, ko reikia. „Manau, kad tokių priemonių, kaip sauskelnės, spec. paklotai, įklotai ir kt. turėtų ligoniui duoti neribotą kiekį ir pilnai kompensuojant. Žmogus turi gyventi oriai, kad ir negalėdamas tinkamai funkcionuoti“. „Trūksta didelio sugeriamumo sauskelnių, pvz., gulint ligoninėje onkohematologijos skyriuje visas priemones reikėjo pirkti iš savų lėšų, o juk pastoviai lašina lašines, duoda šlapimą varančius. Niekas šiuo atveju kompensuojamų priemonių nerašo – nei šeimos gydytojas, nei skyriaus gydytojai.“ „Pasigendu plonų, šlapumą sugeriančių, gražių ir patogių kelnaičių. „Labai mažas asortimentas kompensuojamų įklotų“.
Svarbu pažymėti, kad renkantis šlapimą ir (ar) išmatas sugeriančias priemones, jų kaina ir faktas, kad nereikėtų papildomai primokėti, nėra patys svarbiausi pacientams. Apklausos duomenys rodo, kad pacientams prioritetinės yra gaminio savybės greitai sugerti šlapimą/ išmatas, kad būtų užtikrintas odos sausumas bei kvapo kontrolė, kad priemonė išliktų pirminės formos.
Šie prioritetai iš dalies paaiškina pakankamai ženklias išlaidas, kurias tenka patirti įsigyjant medicinos pagalbos priemones, nes trys ketvirtadaliai (75 proc.) apklaustųjų nurodė, kad kiekvieną mėnesį šlapimo/ išmatų kontrolei, su tuo susijusiai odos priežiūrai išleidžiantys iki 200 Eur, o papildomai nieko neišleidžiantys – tik 16 proc.
Ypač daug nusiskundimų išsakė asmenys, patiriantys išmatų nelaikymą: „Dariau savo gamybos išmatų surinktuvą moteriai (mamai), kuris nesilaikė, o specialių priemonių pirkti nėra. SAM (ten asmeniškai skambinau) „patarimas“ - dažniau keiskite sauskelnes – skambėjo kaip pasityčiojimas - ar jie žino, kas tai yra? Kai keičiant sauskelnes „procesas“ vyksta toliau! Čia didelė problema! Ypač moterims!“
Gyd. J. Misevičienė atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais būtų tikslinga kreiptis konsultacijos į gydytojus koloproktologus, galbūt jie pasiūlys gydymo būdą ar pasiūlys apsvarstyti stomos suformavimo galimybes, gal šis būdas padėtų palaikyti įmanomai geresnę gyvenimo kokybę tiek slaugomam pacientui, tiek juo besirūpinančiam artimajam.
Savo ruožtu, turintieji stomą, apklausoje apgailestavo, kad net gydymo įstaigose nėra patalpų, pritaikytų pasikeisti stomos maišelius, pastebėjo, kad nors kompensuojamų stomos maišelių užtenka, tačiau trūksta plokštelių. Svarbu pabrėžti, kad ši būklė ištinka tiek vyrus, tiek moteris, nors dažniau būdinga vyresnio amžiaus asmenims, tačiau kamuoja ir jaunus, darbingus asmenis.
Su šia būkle gyvenantys pabrėžia pasigendantys ir jų poreikius atliepiančios infrastruktūros, palaikančio požiūrio, supratingumo. Apklausoje dalyvavę asmenys, ypač kenčiantys dėl išmatų nelaikymo, pabrėžia, kad labai trūksta viešųjų tualetų, tualetai, kurie pritaikyti žmonėms su negalia, dažnai yra rakinami, o susilaikyti, ieškant rakto, yra pratiškai neįmanoma, pasitaiko atvejų, kai gamtinius reikalus tenka atlikti ir tam neskirtoje vietoje, todėl svarbu nesmerkianti aplinkinių reakcija, nes tai nėra asocialūs asmenys, nors jie panašūs į sveikus, bet turi rimtą negalią. Svarstoma, kad pagelbėtų informacinės kortelės, tokios kaip „Nematomos negalios Saulėgrąža“, skirtos būtent žmonėms, turintiems šlapimo (išmatų) nelaikymą ir poreikį skubiai pasinaudoti tualetu, išvengiant savęs teisinimo ir aiškinimo.
Ką daryti, jei patiriate šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymą:
Pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs simptomus, gretutines ligas ir padaręs reikiamus tyrimus, diagnozuos šlapimo nelaikymą ir paskirs gydymą bei išrašys kompensuojamąsias šlapimą ir (ar) išmatas sugeriančias slaugos priemones – įklotus, sauskelnes, vienkartines paklodes. Prireikus, šeimos gydytojas gali nukreipti pacientą specialisto konsultacijai. Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 1 d, kada slaugytojams bus suteikta daugiau kompetencijų, pakartotinai šias priemones jau galės išrašyti ir slaugytojai.
POLA primena:
1) esant šlapimo nelaikymui (diagnozės kodai R32, N31, N39.3, N39.4,) slaugos priemonės kompensuojamos taip:
- esant sunkiam šlapimo nelaikymo laipsniui – 60 vnt. sauskelnių per mėnesį, kurios gali būti pakeičiamos įklotais, kurių sugeriamumas nuo 300 ml, arba vienkartinėmis paklodėmis. Tokiu atveju kompensuojama 120 vnt. įklotų arba 120 vnt. paklodžių;
- esant vidutiniam šlapimo nelaikymo laipsniui – 60 vnt. įklotų per mėnesį dėl šlapimo nelaikymo, kurių sugeriamumas nuo 300 ml;
2) Esant išmatų nelaikymui (R15), skiriama 45 vnt. kompensuojamų sauskelnių per mėnesį, kurios gali būti pakeičiamos įklotais nelaikantiems išmatų arba vienkartinėmis paklodėmis. Tokiu atveju kompensuojama 60 vnt. įklotų, arba 90 vnt. paklodžių;
3) Esant ir sunkiam šlapimo nelaikymui ir išmatų nelaikymui – išrašoma 90 vnt. sauskelnių per mėnesį, kurios gali būti pakeičiamos įklotais nelaikantiems išmatų arba vienkartinėmis paklodėmis. Tokiu atveju kompensuojama 120 vnt. įklotų arba 180 vnt. vienkartinių paklodžių.
