Ką apskritai reiškia „anksčiau skyrybų buvo mažiau“? Manote, kad žmonės labiau vertino santuoką, buvo doresni, ištikimesni ir visokie kitokie geresni? Turiu jus nuvilti – ne, nebuvo nė velnio. Vyrai ir moterys santuokoje dažnai būdavo nelaimingi, nesutardavo su sutuoktinio šeimos nariais, nepateisindavo kito lūkesčių ir nusivildavo patys, turėdavo meilužių – visi tie sovietiniai anekdotai apie piktą uošvę ir kaimyną, miegantį su svetima žmona, ne iš piršto laužti.
XX amžiuje moters ekonominė priklausomybė nuo vyro buvo kur kas didesnė nei dabar, todėl moteriai buvo sunku išeiti, ypač jei turėjo vaikų. Tuo metu sąvoka „žmona“ reiškė tarnaitę, virėją, skalbėją, auklę, sugulovę viename asmenyje. Be to, neretai moteris dar ir eidavo į darbą, todėl šiuo atveju puikiai tiktų JAV sociologės Arlie Hochschild pavadinimas „antroji pamaina“, kuris apibūdino moters namų ruošos darbus po darbo. Aišku, dabar irgi nesunkiai galėtume rasti tų vadinamųjų tradicinių šeimų, kur lyčių nelygybė yra kaip ir prieš gerą pusšimtį metų.
O XX amžiaus „vyras“ (sutuoktinis) buvo tas, kuris „išeina į medžioklę ir partempia šeimai grobį“, suprask, – parneša daugiau pinigų. Tuo vyro pareigos dažnai ir baigdavosi. Tiesa, vyras dar turėjo mokėti įkalti vinį – šventai tikiu, kad šį iki kaklo įgrisusį posakį žino kiekvienas. Nors akivaizdu, kad viniai įkalti daug proto ar pastangų nereikia. Vis dėlto tą vinį dažniausiai įkaldavo ta pati žmona, kuriai tekdavo ir meistru pabūti, ir santechniku. Moteris juk laiko tris kampus, – sakydavo tada, sako taip kartais ir dabar. Kvailesni tuo patiki ir tai vykdo.
Paskui atėjo XXI amžius ir tapo geriau. Ne, čia pokyčių nėra tiek daug, kiek norėtųsi, kaip ir nėra visiškos lyčių lygybės, tačiau dabar gyvename geriau. Šiandien moteris, o dar svarbiau – pati visuomenė, supranta, kad moteriai nebereikia laikyti tų trijų kampų, vergauti ir šokinėti aplink vyrą. Dabar moteris dirba ir uždirba (tiesa, ne visada tiek pat kiek vyras toje pačioje pozicijoje, bet vėlgi, čia viskas susiveda į lyčių nelygybę, o apie ją būtinai rašysiu dar vėliau), todėl galima sakyti, kad moteris išlaisvino ekonominė nepriklausomybė nuo vyro.
Apskritai, kokio sveiko proto moteris turėtų norėti tuos tris kampus laikyti, kai jos brangusis bando prilaikyti vieną? Ir kam tada toks vyras išvis reikalingas? Arba kokio sveiko proto vyras norėtų būti bankomatu, kuris iš esmės daugiau nieko labai ir neveikia?
Skyrybų dabar daugėja, nes moterims tradicinis modelis nebetinka, o visuomenei dar trūksta sąmoningumo tai suprasti. Skyrybų daugėja – ir tai sveikintina, nes tai rodo pokyčius, o pokyčiai, vienaip ar kitaip, yra gerai. Ir šis skaičius dar didės tol, kol žmonės išmoks būti nebe sutuoktiniais, nebe žmona ir vyru su „moteriškom“ bei „vyriškom“ pareigom, o lygiaverčiais partneriais, gyvenimo pakeleiviais ir draugais.
