Dabar su prodiuseriu Andriumi Žemaičiu bendrą gyvenimą kurianti gelbėtoja tikina negalinti suprasti moterų, kurios yra linkusios aukoti savo svajas, tačiau supranta ir vyrus, kurie, labai dažnai, taip pat kenčia antrųjų pusių skriaudą. Apie santykių pamokas ir didžiausias klaidas, kurių Gerda Stiklickienė linki nebedaryti.
- Kokios santykių problemos ištinka jūsų laidų herojus?
- Dažniausiai problema yra tai, kad moterys per mažai save vertina. Jos įsikimba į vieną vyrą ir net nepaiso smurto, keiksmų, patyčių. Mano nuomone, moterims trūksta pasitikėjimo, jos bijo „paleisti“ žmogų ir atversti naują gyvenimo lapą. Norint, kad santykiuose kas nors pasikeistų, reikia nebijoti, kad ir kaip skausmingai bebūtų, ir nutraukti santykius. Tik taip vyksta žmogaus tobulėjimas, tik taip gali atrasti naujus , gražius santykius.
Visgi visi žinome, kad poroms, turinčioms sunkius santykius, vien tik patarimo neužteks. Jiems reikia dirbti su savimi, problemas spręsti su psichologu. Pati esu išsiskyrusi, bandžiau gelbėti santuoką, todėl kartu su vyru kreipėmės į psichologą, lankėme jo paskaitas, bet, ko gero, noro buvo mažiau, nes nepavyko.
Vis dėlto santuokoje gyvenau devynerius metus, buvo tiek šilto, tiek šalto, tad padėti kitiems žmonėms tikrai galiu. Gal patirties ir ne per daug, tačiau labai greitai gebu atskirti, kas meluoja.
- Kas padėjo atsigauti po tokio žingsnio?
- Neskausmingų skyrybų nėra, bet skausmo nereikia bijoti. Reikia pabūti vienai, susidėlioti mintis, išgyventi liūdesį, kad galėtumei viską pradėti iš naujo. Taip pat nereikia bijoti, kad po kurio laiko apims nostalgija, nes žmogus nėra robotas – jausmai išlieka.
- Ko iš pirmos santuokos išmokote?
- Išmokau labiau mylėti save, nenusileisti vyrui. Santuoka – tai dviejų visiškai skirtingų žmonių sąjunga, kuomet jie nebando vienas kito keisti, bet ieško kompromisų. Negalima savęs iš esmės keisti, tad žmogus tave privalo priimti tokį, koks esi. Taip pat negalima antrosios pusės drausti, riboti, keisti.
- Ar trūko sutuoktinio palaikymo?
- Taip. Labai sunku, kai jo ieškai, bandai įsikibti. Tuomet tenka nuspręsti, ar susitaikyti, pasiaukoti ar eiti savo keliu, siekti savų svajonių. Visgi nepasiseks, jei vienas iš sutuoktinių privalės kažką smarkiai aukoti.
- O ar pavyko išvengti kaltų paieškų? Nes žmonės po skyrybų linkę kaltinti vienas kitą.
- Manau, kad skyrybų atveju nėra vieno kalto žmogaus. Žinoma, ši taisyklė negalioja neištikimybės atveju, tačiau skirtingais keliais nusprendusios pasukti poros turi nekaltinti vienas kito. Abu sutuoktiniai turi kūrenti ugnelę, o jei tik vienas į židinį mes malkas, tai laužas vis tiek labai greitai užges.
Taip pat nustokime dėl visko kaltinti vyrus, juos vadinti „kiaulėmis“, nes kartais reikia pažiūrėti į veidrodį ir suprasti, kad galbūt ir aš nesu baltas angelas, kokiu save noriu matyti. Branginkite vyrus, o jiems palinkėčiau nepamiršti, kad jie turi ne tarnaitę, valytoją, virėją, bet žavią moterį, su kuria nusprendė eiti amžinu santarvės keliu.
- O ar po skyrybų pavyko išsaugoti šiltus santykius su buvusiu?
- Taip, ir vienareikšmiškai patariu kitoms poroms santykius pabaigti draugiškai. Nesame artimi bičiuliai, tačiau kontaktuojame, sutariame, tad labai siūlau visiems, kurie pasuko skirtingais keliais, neatšalti. Ypač, jei pora turi vaikų. Mažiesiems tėvų skyrybos kelia didelį stresą, tad toliau šiltai bendraujantys buvę sutuoktiniai galėtų nuslopinti negatyvius jausmus.
- O ar derėtų atleisti neištikimybę?
- Ar aš galėčiau atleisti neištikimybę? Tikrai ne. Ir netikiu moterimis, kurios sako, kad įmanoma pamiršti. Manau, kad nuoskauda lieka visam gyvenimui, todėl labai sunku atgaivinti pasitikėjimą. Jam ar jai užtrukus, vėliau grįžus namo, galvoji, ar tai nesikartoja, todėl nemanau, kad santykiai gali būti tvirti.
- Kokių pamokų mokotės dabartiniuose santykiuose?
- Man labai pasisekė, kad dabartinis širdies draugas mane labai palaiko. Gal kartais ir supyksta, kad grįžtu vėlai, kad mažiau laiko praleidžiame drauge, tačiau jis skatina daryti tai, kas man patinka. Tą patį bandau daryti ir aš. Man labai nepatinka žvejyba, jam patinka, jis mėgsta grybauti, man ne, tačiau vis tiek važiuoju kartu. Reikia ieškoti balanso – tai yra pagrindinis gerų santykių receptas.
- O kaip išmokėte savo mylimąjį nepavydėti?
- Manau, kad visi vyrai yra linkę pavydėti, tad moters pašnekesiai su kitu kelia įtarimus. Andrius nutyli, nepriekaištauja, bet aš matau, kad jam tai nėra malonu. Visgi sveikas pavydas yra gerai, tačiau jis neturi peraugti į perdėtą. Tokių situacijų matau dažnai darbe, kai vyrai netgi blakes palieka, seka savo žmonas. Manau, kad žmogus, kuris nuolat įtarinėja, yra problemos kaltininkas, net jis nepasitiki savo mylimuoju ir, gali būti, yra pats linkęs nusukti į kairę pusę.
- Kas yra didžiausias santykių priešas?
- Nekalbėjimas. Jeigu pora jaučia, kad kažkas yra negerai, tuomet būtina kalbėtis, ieškoti kompromisų. Žinoma, jei jau sutuoktiniai nemiega vienoje lovoje kelias savaites, tai jau ženklas, kad kažkas negerai.
