Vašingtonas kuria svarbius planus: Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės turi būti apsaugotos nuo balistinių raketinių atakų. Pirmasis tokį antpuolį atremti pasirengęs gynybinis kompleksas jau budi Aliaskoje, kitus planuojama išdėstyti po visą pasaulį. Laukti, kol bus galutinai suformuotas Vakarus ginantis skydas, liko jau nebeilgai, rašo Vokietijos dienraštis “Die Welt” (www.welt.de).
JAV priešraketinės gynybos sistemą Rytų Europoje turi sudaryti 10 raketų perėmėjų ir viena ankstyvojo perspėjimo radarų stotis. 10 raketų baterija bus dislokuota pietinėje Lenkijos dalyje, o radaras – Čekijoje. Lenkijos premjeras Jaroslawas Kaczynskis antradienį tokį JAV pasiūlymą aptarė su šalies politinių partijų lyderiais. Vicepremjeras Andrzejus Lepperis pasisakė už nacionalinį referendumą: baiminamasi, kad, suteikusi savo teritoriją JAV priešraketinės gynybos sistemos komponentams, Lenkija gali tapti teroristų atakų taikiniu.
Savo ruožtu Vašingtonas siekia integracijos su priešraketinės gynybos skydo saugoma Europa, nes nerimauja, kad Iranui įgijus techninę galimybę smogti pirmajam Europa pateks stiprios arabų mažumos žemyno šalyse politinėn įtakon ir gali atitolti nuo JAV. Rusija – vienintelė šalis Europoje, su kuria JAV jau pradėjo derybas šiuo klausimu. Derybininkų susitikimai Lenkijoje ir Čekijoje prasidės kitą savaitę, rašo “Die Welt”.
Priešraketinės gynybos sistema jau įdiegta Aliaskoje, Fort Greely karo bazėje, kuri pirmoji pasirengė atremti balistinių raketų ataką prieš Ameriką. Sutinkamai su JAV nacionalinės priešraketinės gynybos planais žemyno apsaugą turi užtikrinti 21 raketa perėmėja. 14 iš jų jau dislokuotos. Jos perima priešininko raketas už išorinės atmosferos ribos, kai šios dar tik įsibėgėja, ir sunaikina jas ne šalia susprogdintu branduoliniu užtaisu, kaip numatė 1968 m. Rusijos kurta priešraketinės gynybos sistema, o tiesioginiu pataikymu.
JAV priešraketinės gynybos kompleksai Europoje turi būti parengti naudoti iki 2011 metų. Jie sukurti taip, kad kompleksų negalima panaudoti prieš Rusijos raketas. Raketos perėmėjos galės sunaikinti tik tas raketas, kurios skris į Europą iš pietryčių pusės. Pasak Pentagono atstovų, Vašingtonas jau užtikrino dėl to Kremlių.
Tačiau kyla klausimas, ar tokie pažadai yra techniškai įgyvendinami, rašo “Die Welt”. Raketos perėmėjos gali būti suderintos su įvairiais radarais. Sistema Aliaskoje valdoma stacionarių, bet besisukančių radarų, kurie gali užtikrinti 360 laipsnių apžvalgos kampą, tai yra, apima Šiaurės Korėjos, Kinijos ir Rusijos kryptis. Fort Greely bazė yra susieta ir su 70 metrų aukščio radiolokacine stotimi vandenyne. Prieš savaitę ši plaukiojanti stotis pasiekė savo dislokacijos vietą Adako saloje Aleutų salyne, ir iki vasaros pradžios radaras turi būti paruoštas koviniam budėjimui. Šis laivas – radaras buvo perkeltas iš Ramiojo vandenyno ir turės išplėsti priešraketinės gynybos sistemos veikimo spindulį. Šiuo metu kuriami ir nedideli mobilūs radarai, kuriuos bus galima atgabenti ir lėktuvais, ir geležinkeliu.
Rusijai labiausiai rūpi, ar Lenkijoje dislokuotos JAV raketos bus susietos su mobiliuoju radaru, kuris leistų per kelias valandas nukreipti jas į taikinius Rusijos, o ne tik Irano ar Pakistano teritorijoje.
Kitas ginčytinas klausimas – Ukrainos pareiškimas, kad ji domisi galimybe dalyvauti šioje programoje. JAV į tai reagavo teigiamai. Pentagono Priešraketinės gynybos agentūros vadovo pavaduotojas brigados generolas Patrickas O'Reilly sausio pabaigoje pareiškė, kad Ukraina turi “svarią patirtį raketų gamybos srityje”, ir šiuo metu analizuojama, kokios galėtų būti tokio bendradarbiavimo formos. Rusija neslepia savo susirūpinimo, kad tai galėtų būti pirmasis žingsnis Ukrainos kelyje į NATO. Tokia narystė įtvirtintų atskirtį tarp buvusios Sovietų Sąjungos respublikų. Viltys sugrįžti prie Rusijos vadovaujamos naujos federacijos tokiu atveju būtų galutinai sužlugdytos.
Priešraketinis skydas Rytų Europoje – vienas iš daugelio pasaulinės sąjungos, kurios po 2001 m. rugsėjo 11-osios siekia Geoge’as Bushas, sektorių. Kartu su JAV nacionaline priešraketinės gynybos sistema egzistuoja ir bendra Amerikos ir Izraelio priešraketinė sistema “Arrow”. Ji remiasi amerikiečių technika. “Arrow” turi apsaugoti Izraelį nuo arabų valstybių agresijos. Ši sistema jau ruošiama naudoti, praėjusį sekmadienį buvo atliktas 15 raketų paleidimo bandymas.
Kitas priešraketinio skydo sektorius turi būti įdiegtas Rytų Azijoje ir Australijoje, nors ten reikalai dar nėra taip pasistūmėję į priekį, kaip Europoje, pstebi “Die Welt”. Kol kas priimtas sprendimas dėl stacionaraus ankstyvojo perspėjimo radaro įrengimo Japonijoje. Apie raketas dar nieko negirdėti.
Azijos priešraketinė gynyba gali sukelti dar rimtesnių politinių problemų, nei Europos. Svarbiausias tokios sistemos kūrimo argumentas – būtinybė apsisaugoti nuo Šiaurės Korėjos, tačiau iš jos teritorijos paleistų raketų trajektorijas bus nelengva atskirti nuo kinų raketų. Europoje radaras gali būti nukreiptas į pietryčius. Sistema, kuri privalo saugoti Japoniją iki pat Hokaido salos, turi būti nukreipta šiaurės vakarų ir šiaurės kryptimi. Tuo tarpu sistema, ginsianti Australiją, Singapūrą, Filipinus ar Okinavą, turi “žiūrėti” į šiaurę. Abiem atvejais ji “užgriebs” ir dalį Kinijos raketinių bazių, nes tik taip galės efektyviai saugoti nuo Šiaurės Korėjos raketų. Be to, kai kurie šių projektų šalininkai nori priešraketinių sistemų taikiniu paversti pačią Kiniją.
Taivano, taip pat siekiančio pasislėpti už raketinio skydo, priėmimas, kuriam pritaria konservatyvūs respublikonai JAV Kongrese, taptų pretekstu Kinijos armijai pradėti salos puolimą. Ankstyvojo perspėjimo radaro įrengimas Japonijoje taip pat turėtų rimtų pasekmių. Kinija jautriai reaguoja į Japonijos ginklavimąsi, ypač dėl to, kad prieš Šiaurės Korėją nukreipta technika suveiktų ir prieš Kiniją. Kinijos kariuomenė imtųsi atsakomųjų priemonių, ir Pekinas gali pradėti ginklavimosi varžybas.
Šiuo požiūriu ir JAV, ir Kinija suinteresuotos, kad derybos su Šiaurės Korėja baigtųsi rezultatyviai. Papildomos išlaidos priešraketiniam skydui sukurti, kurį Kinijos kariškiai vertina kaip provokaciją, ir Vašingtonui, ir Pekinui būtų kur kas didesnės, nei jo teikiami privalumai, rašo “Die Welt”.
