.jpg)
„Žinoma, kad pajėgūs, šitą reformą pradėti ir ją padaryti buvo milžiniškas iššūkis“, – antradienį LRT radijui sakė Vyriausybės vadovas.
Anot jo, „lengviausia tūnoti apkasuose, nieko nedaryti, tada, atrodo, ir problemos nėra“.
„Ministras turėjo tą pradėti daryti ir daro. Tikrai manau, kad yra kompetentingas ir galintis. Ir jis, ir jo komanda gali pasiekti tikslų, kurių siekiama ta reforma“, – pabrėžė S. Skvernelis.
Jis atkreipė dėmesį, kad kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti daugiau lėšų vaiko teisių apsaugos reformai įgyvendinti.
„Kitų metų biudžete kompleksinei paramai šeimai, kas susiję su šita problema, papildomai skiriama 13,5 mln. eurų, vaiko teisių institucijoms – beveik 7,5 mln. eurų, tai yra ženkliai auga finansavimas“, – pabrėžė premjeras.
Jis taip pat akcentavo, kad negali būti toleruojamas joks smurtas prieš vaikus.
„Bet koks smurtas ar smurto prieš vaiką toleravimas, ypač kalbant apie fizinį smurtą, tikrai būtų grįžimas atgal. Tam pritarti nematau jokių galimybių“, – teigė S. Skvernelis.
Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė antradienį Žinių radijui taip pat sakė, kad bet kokio smurto leidimas būtų žingsnis atgal. Jis savo ruožtu tvirtino, kad šeimos neturėtų jaustis nesaugiai ir nuolat bijoti, kad tarnybos įsiverš į namus ir paims vaikus.
S. Skvernelis tvirtino, kad vaiko paėmimas iš šeimos turi būti ir bus įtvirtinta kaip kraštutinė, išimtinė priemonė.
„Net esant tokiam būtinumui vaikas pirmiausia turėtų būti perduotas artimiesiems, giminaičiams, kad būtų kuo mažiau poveikio vaikui“, – sakė premjeras.
Jis pripažino, kad nuo liepos pradėta vykdyti nauja vaiko teisių apsaugos sistema susiduria su tam tikromis įgyvendinimo problemomis.
Rezonansą visuomenėje sukėlė dviejų mažamečių vaikų paėmimo iš kauniečių Kručinskų šeimos istorija. Vaikai paimti, kai praeivis užfiksavo, kaip motina sudavė vienam iš vaikų, kai šis jos neklausė. Mažamečiai grąžinti į šeimą įsikišus dviem Seimo nariams, surengus piketą prie Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos.
Grupė parlamentarų po šio rezonansinio įvykio įregistravo įstatymo pataisas, kurios keičia smurto prieš vaikus sąvoką. Numatoma, kad fiziniu smurtu prieš vaiką būtų laikomas tik sukeliamas žymus skausmas, o į psichologinio smurto apibrėžimą įtraukiamas „prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią“.
Šias pataisas inicijavo „valstietis“ Mindaugas Puidokas su daugiau kaip 50 parlamentarų iš „valstiečių“, „tvarkiečių“ konservatorių bei kitų frakcijų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia įstatymų pakeitimus dėl vaiko teisių apsaugos. Savo projektą parengė ir grupė parlamentarų.
Liepą pradėjo galioti centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema, atsirado mobilios pagalbos šeimai komandos. Taip pat nustatyta bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie skriaudžiamą vaiką.
