„Vaikai ir jų tėvai gali ramiai ruoštis Rugsėjo pirmosios šventei. Mokslo metai prasidės ugdymo įstaigose, o ne prie kompiuterių ekranų iš namų.
Ugdymo įstaigos veiks ir užtikrins mokinių bei mokytojų saugumą. Įsivedame aiškius kriterijus, kuriais remdamiesi organizuosime ugdymo procesą vertindami situaciją kiekvienoje savivaldybėje.
Su epidemiologais esame numatę sąlygas, kada ugdymo procesas vyks įprasta tvarka, kada būtų įvedamos kaukės ir kada būtų svarstoma nuotolinio mokymosi būtinybė. Kol kas rizikingos ribos nesiekia nė viena Lietuvos savivaldybė.
Esame pasirengę užtikrinti, kad nenukentėtų vaikų ugdymo kokybė, o tėvai galėtų ramiai dirbti.
Daugiau informacijos rytoj pateiks švietimo, mokslo ir sporto ministras“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo premjeras.
Rytoj, 09:30 val., yra numatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos spaudos konferencija, kurią transliuos ir naujienų portalas tv3.lt – kviečiame žiūrėti.
Konferencijos metu bus suteikta informacijos, kokie mokslo metai laukia mokinių ir jų vaikų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pirmadienį taip pat sakė, kad mokslo metus planuojama pradėti įprastu būdu, tačiau laikantis didesnių saugumo reikalavimų. Anot jo, nuotolinis mokymosi būdas galėtų būti taikomas iš dalies vyresnėse klasėse, tuo tarpu siekiama, kad ikimokyklinis bei pradinis ugdymas vyktų tiesiogiai.
Mokslo metų pradžia bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose prasidės rugsėjo 1 dieną, tačiau aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentams mokslo metų pradžią rekomenduojama vėlinti, nes dėl vėliau vykusios brandos egzaminų sesijos šiemet priėmimas į universitetus ir kolegijas baigsis tik rugpjūčio pabaigoje, o paskutinės sutartys bus pasirašomos rugsėjo pradžioje.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė trečiadienį sakė, kad jei tendencijos nesikeis, mokslo metų turėtų prasidėti įprastai. Neatmetama galimybė, kad gali prireikti griežtinti priemones, tačiau nuotolinis mokymas – būtų kraštutinis variantas.
Paklausta, kaip vertinanti dabartines infekcijos plitimo tendencijas ir ar galėtų mokslo metai vykti įprastai, R. Lingienė teigė, kad kol kas to ir būtų galima tikėtis.
„Jei dabartinės tendencijos nepasikeis, tai mokslo metai galėtų prasidėti įprastai. Bet tai galėtų vykti tik laikantis viso komplekto saugumo priemonių, kurios buvo rekomenduotos – nuo to, kad būtų tikrinama sveikata, nebūtų priimami dirbti pedagogai kiti darbuotojai, mokiniai, kuriems yra pakilusi temperatūra arba pasireiškęs bent vienas iš Covid-19 simptomų“, – sakė ji.
Ruošiasi įvairiems scenarijams
NVSC specialistė pabrėžė, kad taip pat turėtų būti užtikrintos sąlygos, kad būtų laikomasi rankų higienos, kad patalpos būtų atitinkamai vėdinamos, nes virusinės infekcijos yra jautrios vėdinimui, taip pat laikomasi rekomendacijų dėvėti kaukes.
„Tai būtų bendrosios prevencijos priemonės, bet yra rengiami įvairūs scenarijai, kas būtų, jei būtų, jei scenarijai pablogėtų.
Jei kalbama viešojoje erdvėje, kad bus nuotolinis mokymas, tai toks atvejis galimas tik paskelbus karantiną, tai visais būdais siekiama ir modeliuojama, ką reikėtų dalyti, kad prie šito nebūtų prieita“, – sakė R. Lingienė.
Jos teigimu, blogiausiu atveju, galvojama nustatyti tam tikrus rodiklius, kuriems esant reiktų imtis kitų priemonių, bet ne visiškai perorganizuoti mokymą į nuotolinį.
Kartu epidemiologė pabrėžė, kad daugelio šalių pavyzdžiai rodo, kad kaukės yra efektyvios tik taikomos kompleksiškai su kitomis minėtomis priemonėmis.
Prireikus galėtų būti uždaromos mokyklos
Portalas tv3.lt primena, kad ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neseniai tikino, kad maksimaliai bus stengiamasi, jog nuotolinio mokymosi būtų išvengta.
„Šimtu procentų negaliu garantuoti ir prognozuoti, bet visgi ruošiamasi tam, kad vaikai grįžtų į ugdymo įstaigas. Bet čia pirmiausia svarbu tai, kad kai neveikia ugdymo įstaigos, dalis tėvų negali eiti į darbą. Tai vėlgi svarbu dėl pačios šalies ekonomikos funkcionavimo.
Taigi bus dedamos maksimalios pastangos, kad ugdymo įstaigos pradėtų funkcionuoti. Aišku, su visomis apsaugomis priemonėmis vaikams, kurie yra tinkamo amžiaus. Jau nekalbu apie mokytojus, kurie neretai yra vyresnio amžiaus. Reikės išmokti įvairių dalykų – ir dezinfekcijos, ir patalpų vėdinimo, nes amžinai sėdėti nuotolinį mokymą neišeina dėl jau minėtų priežasčių“, – kalbėjo ministras.
Jis pridūrė, kad vėlgi nereikėtų pamirštų lokalių karantinų: „Jei situacija prastėtų, tada galėtų būti uždaroma, bet tai būtų lokalūs dalykai. Bet tai būdavo ir gripo epidemijos metu, tad tai nėra visiškai naujas dalykas.“
Didžiausias nerimas – dėl neatsekamų atvejų
Per vakar parą Lietuvoje patvirtinta dešimt naujų koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. Keturi atvejai registruoti Kauno apskrityje, trys – Vilniaus, du – Panevėžio, dar vienas atvejis patvirtintas Šiaulių apskrityje.
Po kontakto su sergančiuoju užsikrėtė keturi žmonės. Tuo metu, kaip užsikrėtė dar šeši asmenys – šiuo metu nėra aišku. Įvežtinių atvejų per praėjusią parą neregistruota, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Specialistė pabrėžė, kad didžiausią nerimą kelia 6 nauji atvejai, kurių užsikrėtimo kelių neįmanoma atsekti.
„Aišku, tie duomenys švieži, bet, pirminiais duomenimis, šie asmenys nenurodė nei buvę užsienyje, nei šventėse, restoranuose, kokiuose renginiuose, nei turėjo sąlytį su sergančiais koronavirusu. Tikimės, kad gal jie dar nurodys kokią informaciją, už kurios galėtume „užsikabinti“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo R. Lingienė.
Ji pabrėžė, kad minėtosios vietos būtent yra padidintos rizikos vietos, kur galima užsikrėsti koronavirusu.
R. Lingienė patvirtino, kad apie penktadalį susirgimų sudaro įvežtiniai atvejai, tačiau dėl jų specialistai mažiausiai suka galvą.
„Ypač įvežtinių atvejų padaugėjo per liepos mėnesį, jų būtų beveik penktadalis visų nustatytų. Įvežtiniai atvejai yra rizikingi, bet didžiausią susirūpinimą kelia plintantys visuomenėje, nelokalizuojami atvejai. Dabar jie yra paplitę ne viename ar kitame mieste, o visoje Lietuvoje – net 11 savivaldybių vyksta padidinti testavimai“, – pabrėžė ji.
