„Pastaraisiais mėnesiais pagrindinis žodis buvo virusas“, – iš Seimo tribūnos teigė S. Skvernelis.
Pasak Vyriausybės vadovo, koronavirusas yra pagrindinė priežastis, kodėl šiemet ministrų kabineto veiklos ataskaita vėluoja mėnesiu.
„Šiandien atėjome į naują realybę, kuri užgožė svarbius 2019 metų darbus“, – konstatavo S. Skverelis.
Kalbėdamas apie pernai Vyriausybės nuveiktus darbus, S. Skvernelis išskyrė ir šiuo metu reikšmingą ministrų kabineto parengtą COVID-19 valdymo strategiją.
„Visi turime suprasti, kad gali būti ilgai, o gal ir niekada mes negrįšim prie mums įprasto gyvenimo“, – tikino S. Skvernelis.
S. Skvernelis teigė, kad Lietuva viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kuri laiku sustabdė ligos plitimą.
„Deja, neišvengėme netekčių, bet kartu pamatėme, kokie vieningi, susitelkę ir stiprūs mes esame“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Lietuva krizei pasiruošus geriau nei bet kada anksčiau
Premjero teigimu, per praėjusius ketverius metus Vyriausybė sukaupė valstybės rezervą, kuris sudarė maždaug 1,4 mlrd. eurų. S. Skvernelio tvirtinimu, dabar šis rezervas skiriamas viruso pasekmėms mažinti.
„Galiu užtikrintai pasakyti, kad šis sprendimas leido Lietuvai pasirengti krizei geriausiai nei bet kada anksčiau per tris dešimtmečius“, – tikino Vyriausybės vadovas.
Apžvelgdamas praėjusius metus Vyriausybės vadovas teigė, kad bendrasis vidaus produktas nuo 2016 metų, kai ši valdančioji dauguma laimėjo Seimo rinkimus, iki 2019 m. padidėjo 12,4 procento, o tai sudaro 9,5 mlrd. eurų.
S. Skvernelio teigimu, Vyriausybė nuo pat darbo pradžios didžiausią dėmesį skyrė šešioms struktūrinėms reformoms – švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, kovos su šešėline ekonomika ir pensijų.
Gyrėsi pakeltomis pensijomis ir atlyginimais
Anot ataskaitos, vidutinis darbo užmokestis pernai padidėjo beveik 9 proc., o nuo 2016 metų – 38 proc. ir praėjusių metų pabaigoje siekė 1318 eurų, minimali mėnesinė alga augo iki 607 eurų, nuo 2016 m. vidutinė senatvės pensija pakilo daugiau kaip trečdaliu. Premjeras tikisi, kad pensijų vidurkis šiemet sieks 400 eurų.
„Visi mes pajutome savo kišenėse daugiau, geriau“, – įsitikinęs S. Skvernelis.
Premjeras džiaugėsi padidėjusiais vaiko pinigais, papildomomis išmokomis neįgaliems ir nepasiturintiems vaikams, šeimos kortelėmis, nemokamu vaikų maitinimu.
„Visos šios priemonės jau turėjo arba dar turės įtakos skurdo mažinimui Lietuvoje“, – tikino S. Skvernelis.
Vyriausybės vadovas išskyrė ir tai, kad 2019 m. į Lietuvą atvyko daugiau nei emigravo.
Premjeras gyrėsi, kad pagal Pasaulio banko tyrimą Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 11 vietą tarp 190 šalių ir yra tarp palankiausiai pagal verslo sąlygas vertinamų pasaulio valstybių. Tarp visų 28 Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva užima 4 vietą ir nusileidžia tik Danijai, Jungtinei Karalystei ir Švedijai.
Planuoja įgyvendinti nemokamą bakalaurą
S. Skvernelis tikino, kad jo Vyriausybė „iš šešėlio“ ištraukė planuotus 200 mln. eurų.
„Tai nėra pabaiga. Toliau tęsime darbus didindami skaidrumą įvairiuose verslo sektoriuose“, – kalbėjo premjeras.
Vyriausybės vadovas išskyrė ir augančius mokytojų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus, doktorantų stipendijų kėlimą.
„Labai svarbu ir tai, kad didėjo nemokamų studijų prieinamumas. <...> Jau šiemet tikimės įgyvendinti <...> nemokamo bakalauro idėją“, – sakė S. Skvernelis.
Kalbėdamas apie pasiekimus sveikatos srityje, premjeras džiaugėsi ir išaugusiais medikų bei slaugytojų atlyginimais, ir sutrumpėjusiomis eilėmis pas šeimos gydytojus.
Tai paskutinė S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės ataskaita.
„Pabaigai paprastas palinkėjimas. Jeigu yra manančių, kad buvo galima padaryti geriau, kokybiškiau, greičiau, tokia galimybė yra. Ji atsiveria šių metų rudenį visai politinei sistemai. Lietuvos žmonės objektyviausiai įvertins mūsų darbus“, – ataskaitos pristatymą baigė premjeras.
Pasigedo skaidrumo
„Gerbiamas premjere, jei savi pradeda bruzdėti ir vaikščioti, tai kalbą reikia trupinti. Mažas patarimas“, – sakė opozicijos lyderis, konservatorius Gabrielius Landsbergis, pastebėdamas, kad premjero kalbos pradžioje Seimo nariai kalbėjosi tarpusavyje ir vaikščiojo po posėdžių salę.
Pasak jo, ataskaitos pristatymas jam priminė meteorologo pasigyrimu geru oru ir, kad pavyko pasiekti, kad šiandien šviečia saulė.
„Ko pasigendame opozicijoje – šiek tiek objektyvaus vertinimo ir įsivertinimo“, – teigė G. Landsbergis.
Konservatorių lyderis tvirtino, kad premjeras nekalbėjo apie galimas verslo įtakas jo sprendimams, „keliuko“ ir susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus skandalus.
„Kas sutrukdė jums ir jūsų Vyriausybei laikytis vakarietiškų skaidrumo standartų?“ – klausė G. Landsbergis.
„Ši Vyriausybė kaip jokia kita nepatyrė jokio korupcinio skandalo. Nėra iškelta jokios korupcinės bylos“, – atsakė premjeras.
Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušrinė Armonaitė prašė S. Skvernelio paaiškinti išasfaltuotą kelią prie premjero namų ar prieš rinkimus padidėjusias investicijas į valstiečių rinkimines apygardas.
„Ar pripažįstate, kad nomenklatūrinių tradicijų šitai Vyriausybei ir šitai valdančiajai daugumai vis tik nepavyko išgyvendinti?“ – klausė politikė.
„Aš džiaugiuosi, kad mums pavyko išvengti nomenklatūrinių tradicijų ir politinės korupcijos pavyzdžių. <...> Jei labai jums rūpi keliai, tai pasidomėkite vieną kartą. <...> Klausantis jūsų, atrodo, kad vienas ar kitas kelias autostrada padarytas“, – pasakojo S. Skvernelis.
Premjeras kirto ir Liberalų sąjūdžiui, partijai, kuriai anksčiau atstovavo A. Armonaitė. S. Skvernelio teigimu, ši partija Lietuvą įvėlė į dar neregėto masto politinę krizę.
Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantis Andrius Mazuronis kėlė klausimą, ar pasiteisino profesionalų Vyriausybės strategija. Seimo narys priminė sudėtingas situacijas su nepartiniais ministrais Roku Masiuliu ir Kęstučiu Navicku. A. Mazuronis klausė, ar, jei S. Skvernelis vadovaus naujos kadencijos Vyriausybei, į ministrus siūlys daugiau politikų.
„Politinės Vyriausybės suformavimas duoda dar vieną labai gerą saugiklį – politinės atskaitomybė partijai, kuri delegavo. Pasirodo, porą metų turėjome koalicinę Vyriausybę su Tėvynės sąjunga“, – juokavo S. Skvernelis.
Premjeras turėjo omenyje tai, kad buvęs aplinkos ministras K. Navickas paskelbė, kad Seimo rinkimuose dalyvaus su TS-LKD, o su šia partija seniai siejamas ir buvęs susisiekimo ministras R. Masiulis.
Premjerui pateikus Vyriausybės veiklos ataskaitą, ją vėliau svarstys visi Seimo komitetai. Gegužės 26 dieną suplanuota speciali diskusija Seime, po jos parlamentarai galės priimti rezoliuciją, ar pritaria ataskaitai.
S. Skvernelis premjero pareigas eina nuo 2016 metų gruodžio. Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.
