Kelios dešimtys kilometrų žvirkeliu, vėliau – geras puskilometris, atrodo, tik miškovežiams įveikiamu keliuku, kurio pabaigoje savo amžių jau seniai nugyvenę mediniai vartai. Toks vaizdas pasitiko balsas.lt komandą bandant surasti Seimo kanceliarijai priklausančią poilsiavietę prie Didžiojo Siaurio ežero, Švenčionių rajone.
Atokią poilsiavietę surasti pavyko tik po kelių valandų klajonių siaurais miško keliukais. Tačiau surasti buvo viena, o patikėti, kad čia vasarą galėtų poilsiauti tautos išrinktieji, visai kas kita. Prie medžio pritaisyta prausyklė, mediniai lauko tualetai, prie ūkinio pastato suverstos supuvusios valtys. Prabanga, tenka pripažinti, poilsiavietė prie Didžiojo Siaurio ežero nekvepia.
O kur dar spiečiai uodų, kurie įkyriai lydėjo balsas.lt žurnalistą ir fotografą besivaikščiojusius po poilsiavietės teritoriją. Aplink – nė gyvos dvasios, nors imk ir užsikurk šašlykinę bei mėgaukis nemokamu poilsiu. Maža to, tiek vėliau surastas poilsiavietės administratorius, tiek kažkur netoliese gyvenantis kaimynas teigė, kad sezonas prasideda nuo birželio 1-osios.
Nesėkmingi sandoriai
Seimo kanceliarijai priklausančią poilsiavietę prie Didžiojo Siaurio ežero, Švenčionių rajone, metų pradžioje mėginta privatizuoti, bet nesėkmingai. Kalbos apie tai prasidėjo dar prieš ketverius metus, bet iki šiol rezultato jokio. Bent jau poilsiavietė prie įspūdingo Didžiojo Siaurio ežero kosmetinio remonto, panašu, neregėjusi daugybę metų.
Už šią poilsiavietę prašyta 1,6 mln. litų. Tai dvigubai daugiau, nei Vyriausybės nustatyta pradinė kaina. Už šią sumą siūlomi trys poilsio nameliai, ūkinis pastatas, dvi prieplaukos. Tačiau 3,5 ha žemės sklypo, esančio Labanoro regioninio parko draustinio teritorijoje, privatizuoti neleidžiama – tik nuomoti.
Todėl dar praėjusią savaitę vykęs aukcionas taip pat neįvyko, o gal derėtų sakyti nepavyko. Su poilsiavietės pardavimu susijęs asmuo buvo trumpai lakoniškas: „Šis reikalas nusikelia į ateitį.“ O tai reiškia, kad šią vasarą poilsiavietėje dar galės ilsėtis Seimo nariai. Atsiprašau. Greičiausia ne patys parlamentarai, o jų artimieji, tolimi giminaičiai arba, įmanoma ir tai, paprasti, netyčia užklydę lietuviai.
Reikia investicijų
Prieš ketverius metus už poilsiaviečių prie Didžiojo Siaurio ežero ir Palangoje pardavimą pasisakiusi Seimo narė Virginija Baltraitienė savo nuomonės nepakeitė iki šiol: „Tikriausiai per didelės kainos už tas poilsiavietes prašoma. Jeigu aukcionai neįvyksta kelis kartus, reiškia norima sumažinti kainą. Logiška, kad geriausia yra pradėti nuo didesnės kainos ir vėliau ją mažinti. Bet viskas per daug ilgai užsitęsė.“
Anot jos, vasarą daugiau gyvybės galima aptikti Palangos „Viešnagės“ poilsio namuose. „Tos poilsiavietės šiek tiek uždirba, bet joms žūtbūt reikia remonto, normalios priežiūros. Trumpai tariant, reikia investicijų, kurių nėra.
Tokios poilsiavietės neturėtų būti Seimo kanceliarijos ar ministerijų rūpestis. Viską reikėtų perduoti privačiam verslui. Kodėl Seimo nariams sąlygos turėtų skirtis nuo kitų Lietuvos žmonių?“, - svarstė V. Baltraitienė.
Anot jos, žiemą poilsiavietė prie Didžiojo Siaurio ežero būna visiškai apleista. Tuo tarpu Palangoje ji dar yra prižiūrima. Bet patiriami nuostoliai, nes kainos nėra didelės. O didesnių sumų prašyti lyg ir nepadoru, anot V. Baltraitienės, juk pirma reikėtų bent susitvarkyti ir sukurti tinkamas gyvenimui sąlygas.
Pokyčiai – nežymūs
Poilsiavietės kaimynystėje gyvenantis Kęstutis balsas.lt patvirtino, kad aplinka ir gyvenimo sąlygos prie Didžiojo Siaurio ežero metai ir metų lieka tokios pačios.
„Į poilsiavietę tiesiog nėra investuojama. Prieš keletą metų du namukai buvo perdažyti žaliai. Tai buvo viskas, ką pavyko pastebėti plika akimi. Tiesa, dar šiek tiek keitėsi valtys, supuvusios buvo keičiamos naujomis. Bet į pastatų priežiūrą žiūrėta ir žiūrima aplaidžiai. Yra pirtis, kuriai reikalingas remontas, bet gal 10 metų ji stovi neliečiama“, - pasakojo Kęstutis.
Anot jo, Seimo nariai prie Didžiojo Siaurio ežero yra itin reti svečiai: „Šią vietą labai pamėgęs signataras Egidijus Bičkauskas, Aloyzas Sakalas, Vytenis Povilas Andriukaitis. Kartais tekdavo matyti, kaip Andrius Kubilius su žmona dviračiais pravažiuodavo. Daugiausia čia ilsisi Seimo narių aplinka, bet ne jie patys.“
Liepa ir rugpjūtis
Poilsiavietės prie Didžiojo Siaurio ežero administratorius Jonas Zinkevičius savo ruožtu nebuvo toks pesimistas. Anot jo, tie, kas nori pabūti gamtoje, pagrybauti, pauogauti – gali tą padaryti būtent šioje poilsiavietėje.
„Daugiausia poilsiautojų atvykstą liepos-rugpjūčio mėnesiais. Seimo nariai čia praleidžia po dvi savaites. Atvyksta jų artimieji, giminės, pavaldiniai. Žalio namuko kaina už parą – 94 litai. Didesniajame name yra 6 kambariai. Keturių iš jų kainą – 48 lt./para, dar dviejų – 52 litai. Sezono metu žalio namuko kaina šokteli iki 122 litų, o minėtų kambarių atitinkamai 54 ir 62 litai“, - pasakojo J. Zinkevičius.
Jis pripažino, kad gyvenimo sąlygos poilsiavietėje tikrai nėra tobulos. Šiuo metu yra tik trys naudojimui tinkamos valtys, visos kitos – daugiau tik kaip eksterjero detalės. „Bet turime veikiančią elektrinę sauną. Valanda kainuoja 31 litą. Pastarieji penki savaitgaliai jau buvo gana intensyvūs. Prasidėjus sezonui – išeiginių nelieka.
Maža to, privažiavimas yra gana sudėtingas. Aplink buvo stipriai iškirsti medžiai, tačiau bendromis pastangomis padarėme, kad poilsiavietė būtų privažiuojama. O priimame nebūtinai Seimo narius ir jų aplinką. Taip, jiems teikiama pirmenybė, bet atsiradus laisvai vietai – ją gali užimti bet kas“, - pabrėžė J. Zinkevičius.
Nieko nežinau
Tuo tarpu pradinė Palangos „Viešnagės“ poilsio namų kaina aukcione siekė 6 mln. litų. Vasarą „Turto bankas“ ją buvo nustatęs mažesnę – 4 mln. litų. Seimo kanceliarijai užprotestavus, kaina buvo patikslinta. Pirkėjams įsigyti siūlomas 1000 kvadratinių metrų pastatas ir 1 hektaro ploto žemės sklypas Palangos centre. Iki šiol tas daroma nesėkmingai.
Susisiekus su šių poilsio namų administratore, pokalbis buvo trumpas ir ne itin malonus. „Nieko nežinau – nei kainų, nei poilsio namų užimtumo“, - nukirto pakeltu tonu kalbėjusi moteris. Ji pasiūlė kreiptis į Seimo kanceliariją, nes nežinojo net atsakymo į klausimą, ar jų poilsio namuose gali apsigyventi paprasti Lietuvos žmonės.
