Kas penktas lietuvis jau gyvena ties skurdo riba, o pensijos išmokamos milijonui šalies piliečių. Finansų analitikas profesorius Rimantas Rudzkis „Respublikai" atskleidė, kad sąlygiškas darbuotojų skaičius Lietuvoje, be individualių įmonių ar ūkininkų, jau nesiekia ir 900 tūkst. žmonių.
Kadangi apie 300 tūkst. iš jų dirba viešajame sektoriuje ir atlyginimus gauna iš valstybės, viską uždirba tik apie 600 tūkst. žmonių, dar palaikančių verslo kvėpavimą.
Politikai dosnūs sau
Tuo tarpu politinės partijos jau griežia dantį, kad ir kitąmet dotacijos iš valstybės joms liks tokios pat. Nedidės, o sudarys “tik" 5 mln. 498 tūkst. litų, t.y. tiek, kiek iš mokesčių mokėtojų kišenės skirta ir šiems metams.
2001 metais visoms Lietuvos politinėms partijoms tebuvo skirta 524 tūkst. litų valstybinė dotacija, tad per dešimtmetį politikų dosnumas sau išaugo lygiai dešimt kartų.
Šiemet daugiausia žmonių uždirbtų pinigų gavo valdančioji partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Už jos lyderio premjero Andriaus Kubiliaus laimėjimus jai atseikėta daugiau kaip 1,3 mln. litų.
Statistikos departamentas paneigė premjero A.Kubiliaus džiūgavimus, kad Lietuva išsikapsto iš sunkmečio. Oficialiais duomenimis, pernai jau kas penktas lietuvis (20,6 proc.) gyveno ties skurdo riba.
Skurstančiųjų Lietuvoje tapo 0,6 proc. daugiau nei metais anksčiau. Skaičiuojama, kad jeigu iš socialinių išmokų būtų paliktos tik senatvės ir našlių pensijos, skurdo rizikos lygis padidėtų iki 29,4 proc.
2008 metais padidėjus motinystės (tėvystės) pašalpoms ir pailginus jų mokėjimo laiką, padidėjus socialinėms išmokoms vaikams, sumažėjo skurstančiųjų daugiavaikių ir nepilnų šeimų.
Be patogumų ir atostogų
Gyvenantys žemiau skurdo rizikos ribos namų ūkiai būstui išlaikyti skyrė 28,1 proc. pajamų. Didžiuosiuose miestuose skurstantys namų ūkiai būstui išlaikyti turėjo skirti 37,5 proc. pajamų, kaime - 23 proc.
Būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu pernai gyveno 17 proc. lietuvių, be vonios ar dušo - 16 proc., būstuose su varvančiu stogu, supuvusiais langais, grindimis ar drėgnomis sienomis - kas penktas gyventojas.
Namų ūkiuose, kurie negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų (570 litų) iš savo lėšų, gyveno 53 proc. gyventojų. Skolų apmokėdami būsto išlaikymo sąskaitas, grąžindami paskolas turėjo 10 proc. asmenų.
Namų ūkiuose, kurie negalėtų susimokėti už savaitę atostogų ne namuose, 2009 m. gyveno 64 proc. gyventojų, tačiau daugiau kaip pusė iš jų nurodė galintys išvykti atostogauti pas gimines, draugus ar į savo vasarnamį.
2009 metais apie 690 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Skurdo rizikos riba buvo 831 litas per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1746 litai - šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų.
Pensininkų Lietuva
2009-ųjų pabaigoje šalyje buvo 934,2 tūkst. asmenų, gaunančių bent vienos rūšies pensiją.
Nuo 2004 m. iki 2007 m. pabaigos mažėjęs pensijų gavėjų skaičius pastaruosius dvejus metus didėjo. Per šį laikotarpį sparčiausiai (13 proc.) augo netekto darbingumo pensijų gavėjų skaičius.
Didžiausią su senatve susijusias pensijas gaunančių asmenų dalį (85 proc.) sudaro “Sodros" senatvės pensijų gavėjai. Nuo 2000 m. jų skaičius mažėjo kasmet - padidėjo tik 2008 m. ir 2009 m. (vidutiniškai po 4,2 tūkst.) ir 2010 m. pradžioje jų buvo 597,3 tūkst.
Be to, 2009 m. pabaigoje 9,1 tūkst. užsienyje gyvenančių šalies piliečių gavo pensiją iš Lietuvos pagal galiojančias tarpvalstybines sutartis. Nuo 2004 m. šių gavėjų skaičius padidėjo beveik 5 kartus.
2009 m. išlaidos pensijoms sudarė 8,8 mlrd. litų, t.y. apie pusę visų socialinės apsaugos išlaidų išmokoms ir paslaugoms.
Povilas Gylys, ekonomistas:
Kai žmonės turi nors kokį pragyvenimo šaltinį, jie išlieka - neišvažiuoja, nenusikalsta dėl savo išlikimo. Ir turi savo pačių uždirbtų pinigų, už kuriuos gali pirkti, skatinti verslą, šis turi ką mokėti į biudžetą ir t.t.
Dalis mūsų skurdo žmonių buvo pagaminti ir pasaulinės ekonomikos krizės, ir mūsų pačių rankomis. Vienas svarbiausių smūgių Lietuvos ekonomikai buvo suduotas vykdant karštligiškas, atsiprašant, reformas.
Ir turime to rezultatą: dabar Lietuvos padėtis yra sunki. Dabartinei Vyriausybei nesiseka su mokesčių politika, kuri gerokai sumažino nacionalinį biudžetą.
Bet šiandien vyksta aiškus reiškinys: netekę jokios galimybės gauti darbą Lietuvoje, mokesčių mokėtojai tiesiog išvažiuoja. Dabar vyksta jau ne euforinė emigracija, kokia buvo prieš dešimtmetį, kai daugelis važiavo tiesiog pamatyti Europos. Šiandien lietuviai emigruoja priverstinai.
Nenorėčiau kaltinti vien tik premjero. Dėl šiandienės Lietuvos situacijos esame kalti mes visi. Kodėl valstybės elitas tik plaukia pasroviui, bet nė nepradeda diskutuoti apie galimus teisingus veiksmus.
Visi kol kas tik sėdi subedę nosis į biudžeto deficitą, ir tuo visos “diskusijos" baigiasi. Jei taip plauksime toliau, pasieksime slenkstį, už kurio bus dar vienas krioklys. Ten lauks antrasis stiprus kritimas, kuris reikštų jau dvigubą ekonomikos nuosmukį.
Julius GIRDVAINIS
