Šrilankietė ant galvos dedasi kepurę, o ant kupros – krepšį. Ir iškeliauja į darbą. Arbatos laukai, kuriuose ji dirba – tiesiog kvapą gniauža. Netoliese matosi kalnai, o akis džiugina ryškiai žalia spalva.
Tačiau moteriai džiaugtis nėra kada – reikia sunkiai lenkti nugarą ir skinti arbatą, kurią deda į ant kupros esantį krepšį. Tačiau sunkus darbas, deja, neatsiperka – gavus dienos užmokestį pinigų vis tiek labai trūksta.
„To, ką uždirbame, mums net nepakanka maistui, ką kalbėti apie kitas išlaidas. Mums ne visada pavalgyti bent vieną kartą per dieną. Mano dienos atlyginimas – 2 doleriai 55 centai“, – sako dirbanti arbatos plantacijoje Arulappan Ideijody.
O štai jos vyras taip pat dirba arbatos plantacijoje. Kiekvieną mėnesį pora priskina 18 kilogramų arbatos – o už tai gauna vos 80 dolerių.
„Mes neturime pinigų. Negalime nupirkti vaikams mokyklai reikalingų knygų“, – kalba A. Ideijody.
Tad šeima, auginanti tris vaikus, – neviltyje. Esą net jei pavyktų uždirbti apie 15 dolerių per dieną, jų nepakaktų. Todėl šrilankietė neslepia – su vyru svarsto pradėti dirbti ne tik dieną, bet ir naktimis. Ir viskas tam, kad pavyktų išmaitinti šeimą.
Arbatos plantacijose dirba šimtai tūkstančių Šri Lankos gyventojų, tačiau esą jie itin nukentėjo po Vyriausybės sprendimo uždrausti chemines trąšas. Dėl to arbatos gamyba sumažėjo 15 procentų, tad ir darbuotojams nėra kaip mokėti didesnių algų. Be to, Šri Lankoje nuolat kyla ir būtiniausių maisto produktų – cukraus, kvietinių miltų, ryžių – kainos.