Statistikos departamento paskelbti duomenys apie skurdo lygį Lietuvoje Panevėžio socialinių darbuotojų bei nepritekliuje skendinčių miestiečių socialinei globai atsidavusių medikų nenustebino. Dienraščio pašnekovių teigimu, departamento ataskaitoje pateikta informacija, jog praėjusiais metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno kas penktas šalies gyventojas, atspindi ir Panevėžio situaciją, rašo „Panevėžio balsas“.
Skursta ir miestas, ir kaimas
Panevėžio savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotojos Zitos Ragėnienės duomenimis, 2006-ųjų spalį socialinės pašalpos buvo išmokėtos 318 vienišų miestiečių bei šeimų, o per tą patį šių metų mėnesį – jau 416.
„Atrodo, gyvenimas eina į priekį, žmonėms daugėja darbo, bet kas iš to, jei kai kurių miestiečių atlyginimai tokie menki, jog tenka rinktis, ar mokėti už būsto šildymą, ar nusipirkti duonos. Socialiai remtini asmenys dar gauna socialines pašalpas, o kaip verstis dirbančioms, padoriai gyvenančioms ir vaikus auginančioms šeimoms?“ – svarstė organizacijos „SOS vaikai“ įkūrėja ir vadovė gydytoja Marija Zabulionienė.
Pasak Panevėžio rajono Savivaldybės Globos ir rūpybos skyriaus vedėjos Aldonos Paškevičienės, iš 43 tūkstančių rajono gyventojų net septyni tūkstančiai šiuo metu priversti maitintis nemokamai gaunamais maisto produktais.
Pašalpos – ne visiems
Pagal įstatymus pretenduoti į socialinę pašalpą gali asmenys ar šeimos, kurių pajamos vienam nariui neviršija valstybės remiamų pajamų dydžio – 235 litų.
Anot miesto Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotojos Z.Ragėnienės, šių metų spalį socialines pašalpas gavo 416 vienišų panevėžiečių bei šeimų – iš viso 852 asmenys.
„Tačiau tai nereiškia, jog tiek pretendentų į socialinę pašalpą Panevėžyje ir gyvena. Jų tikrai yra daugiau, kadangi įstatymai numato, kad socialinės pašalpos negali gauti žmonės, dirbantys mažiau kaip pusę dienos, taip pat įsiregistravusieji darbo biržoje, tačiau iki registracijos nedirbę ar neauginę vaikų, asmenys, išbraukti iš darbo biržos įskaitos“, - PB teigė Z.Ragėnienė.
Pasak jos, socialines pašalpas gaunančių miestiečių kategorijos beveik nesikeičia – valstybės parama dažniausiai teikiama nepilnoms šeimoms, vienišiems, ypač pensinio amžiaus, žmonėms.
„Deja, kai kuriems panevėžiečiams socialinė pašalpa yra vienintelis pragyvenimo šaltinis“, - sakė Z.Ragėnienė.
Kas šeštam – maisto paketai
Panevėžio rajono Globos ir rūpybos skyriaus vedėjos Aldonos Paškevičienės teigimu, socialinę pašalpą šiuo metu gauna daugiau kaip 400 rajono vienišų asmenų ir šeimų.
„Pašalpų gavėjų šiek tiek mažėja, tačiau tai ne įrodymas, kad skurdas rajono kaimuose nyksta. Skurdo mastus daug objektyviau nei išmokėtų socialinių pašalpų skaičius iliustruoja duomenys apie gyventojų aprūpinimą nemokamais maisto produktais iš įvairių vadinamųjų intervencinių fondų“, - dienraščiui tvirtino A.Paškevičienė.
Pasak rajono Globos ir rūpybos skyriaus vedėjos, dalijant šią paramą nėra jokių papildomų reikalavimų, atsižvelgiama tik į vieno šeimos nario ar vienišo asmens gaunamų pajamų dydį. Jis negali viršyti pusantro valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra – 352,5 lito.
Maisto produktų paketais dabar aprūpinami net 7002 rajono gyventojai. Iš viso Panevėžio rajone gyvena 43 tūkstančiai žmonių.
A.Paškevičienės duomenimis, ir socialinės pašalpos, ir nemokami maisto produktai dažniausiai atitenka nepilnoms, daugiavaikėms ar socialinės rizikos šeimoms, taip pat šeimoms, kuriose arba vienas, arba abu sutuoktiniai nedirba.
Kainoms augant skurdžių dar daugiau
Žinoma miesto gydytoja ir visuomenininkė, labdaros organizacijos „SOS vaikai“ įkūrėja ir vadovė M.Zabulionienė, susipažinusi su Statistikos departamento ataskaita apie skurdo mastus Lietuvoje, apgailestaudama konstatavo: „Nenormalu, necivilizuota. Valstybė dar nepasirūpina savo žmonėmis“.
M.Zabulionienei ypač apmaudu, kad šalyje nėra sukurtos vadinamosios viduriniosios klasės. „Kalbu ne apie socialiai remtinus asmenis, kurie gauna pašalpas, o apie padorias vaikus auginančias, tačiau visiškai menkai uždirbančias šeimas - kaip joms gyventi? Juk daugelis tų šeimų kas dieną priverstos spręsti dilemą, ar mokėti už šilumą, ar nusipirkti duonos“, - dienraščiui teigė gydytoja.
Pasak „SOS vaikai“ vadovės, ateinančių į organizaciją prašyti paramos šeimų ir vienišų panevėžiečių kasmet daugėja, o šį rudenį, po milžiniško kone visų maisto produktų kainų šuolio, sulaukta tikro šių žmonių antplūdžio.
M.Zabulionienė džiaugėsi Panevėžyje įkurtu Socialinės paramos centru, gyrė jo darbuotojus ir ragino bendraujant su vargingiausiais miestiečiais būti ne rūsčiais kontrolieriais, o nuoširdžiais padėjėjais.
Ypač skurdo nepilnos ir daugiavaikės šeimos
Lietuvos statistikos departamento atlikto šalies gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo išankstiniais duomenimis, skurdo rizikos lygis praėjusiais metais siekė 20 procentų. Palyginti su 2005-aisiais, jis sumažėjo 0,5 procentinio punkto.
2006 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 680 tūkstančių šalies gyventojų. Skurdo rizikos riba buvo 437 litai per mėnesį vienišam asmeniui ir 918 litų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų. Dažniausiai atsidurti skurde rizikuoja asmenys, gyvenantys nepilnose ir daugiavaikėse šeimose.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo namų ūkiuose, susidedančiuose iš vieno suaugusio asmens ir išlaikomų vaikų, - 42,8 procento, taip pat dviejų suaugusių asmenų su trimis ar daugiau vaikų - 41,9 procento. Palyginti su 2005 metais, skurdo rizikos lygis šiose namų ūkių grupėse sumažėjo atitinkamai 5,1 ir 3,1 procentinio punkto.
Sunkiai vertėsi ir dalis dirbančių žmonių
Dideliu skurdo rizikos lygiu pasižymėjo ir vieniši asmenys. Tokių buvo net 38 procentai. Vienišų asmenų rizika atsidurti skurde, palyginti su 2005-aisiais, padidėjo 6,4 procentinio punkto. Ypač išaugo vienišų 65 metų ar vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis. Vidutinė senatvės pensija 2005 metais buvo mažesnė už skurdo rizikos ribą, tai reiškia, kad vieniši pensininkai, gaunantys vidutinę ar mažesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė skurdo rizikos grupėje. Į šią grupę patekę senatvės pensininkai sudarė 22,7 procento.
Iš dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 10, bedarbių – net 61,4 procento. Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažėjimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis padidėja iki 26,6 procento. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su trimis ir daugiau vaikų skurdo rizikos lygiui.
Vieno namų ūkio disponuojamosios piniginės pajamos 2005 metais sudarė vidutiniškai 1475 litus, o vienam sąlyginiam asmeniui – 879 litus per mėnesį. Didžiausios disponuojamosios pajamos sąlyginiam asmeniui buvo namų ūkiuose, susidedančiuose iš dviejų suaugusių asmenų, jaunesnių nei 65 metų, mažiausios – nepilnose šeimose.
Nepasiturinčiųjų ir būstai prasti
Anot Statistikos departamento tyrimo, gyvenantys skurdo rizikoje namų ūkiai būstui išlaikyti skyrė beveik trečdalį disponuojamųjų pajamų: didžiuosiuose miestuose skurstantys namų ūkiai - 42,8 procento, kaime – ketvirtadalį. Didžiausią disponuojamųjų pajamų dalį būstui išlaikyti turėjo skirti skurstantys vieniši asmenys ir vieno suaugusio asmens su išlaikomais vaikais namų ūkiai.
Būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu gyveno 23,7 procento asmenų, be vonios ar dušo – 22,2 procento, būstuose su varvančiu stogu, supuvusiais langų rėmais, grindimis ar drėgnomis sienomis – 28,5 procento. Žemiau skurdo rizikos ribos esančiuose namų ūkiuose su šiomis būsto kokybės problemomis susidūrė beveik pusė asmenų.
Savaitė atostogų ne namuose visai šeimai būtų per didelė prabanga net dviem trečdaliams gyventojų, mėsa ar žuvis bent kas antrą dieną – beveik ketvirtadaliui. Bene sunkiausiai vertėsi nepilnos šeimos - vienas suaugęs asmuo su išlaikomais vaikais. Žemiau skurdo rizikos ribos buvę namų ūkiai gerokai dažniau nei likusieji susidūrė su ekonominiais sunkumais.
Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas buvo surinkti praėjusių metų gegužės–liepos mėnesiais, apklausus 4660 namų ūkių ir 10,2 tūkstančio 16 metų bei vyresnių gyventojų, šių namų ūkių narių. Tyrimą iš dalies finansavo Europos Sąjunga.
