LRT televizijos laida „Durys atsidaro“
„Aš susikūriau savo sekmadienio rytą arba vakarą. Siūlau ir kitiems įsiminti tokius sekmadienius“, – sako Šiuolaikiniame meno centre (ŠMC) atidarytos parodos „Sekmadienis“ autorius, skulptorius Donatas Jankauskas. O įsiminti tikrai yra ką – kūrėjo sekmadienį, regis, vyrauja apokaliptinės nuotaikos. Ar atėjo pasaulio pabaiga?
„Čia yra visko, netgi pasaulio pradžios – pagrindinio sprogimo“, – sako D. Jankauskas, pasakodamas apie savo naująją skulptūrų instaliaciją. Tuo metu pirmieji parodos lankytojai nesutaria. Vieniems tai labiau panašu į pasaulio pradžią, kiti sako – pati tikriausia pasaulio pabaiga. Pasirodo, paroda pasakoja ir apie vieną, ir apie kitą, tik pasakojimo tvarka nėra apibrėžta.
„Čia labai daug pasakojimo, – teigia ŠMC parodų kuratorė Virginija Januškevičiūtė. – Vaikščiodamas po instaliaciją jautiesi kaip kino kameroje, gali susirasti daug siužetų, kuriuose kažkas prasideda arba baigiasi“. Anot paties parodos autoriaus, kiekvienas žiūrovas pasakojimo tvarką gali susidaryti pats taip, kaip jis tik nori.
Diagnozuota kultūros būklė?
Stebint instaliaciją, žiūrovą apninka įvairūs apmąstymai. Gal tai pati kultūra? Gal milžiniško dydžio į kampą nusisukusio Tony Soprano figūra – tai menininkas, visų išvadintas niekingu veltėdžiu? O visuomenė jau keistai išsikreipusi ar merdi įkliuvusi ministerijų pinklėse. Galima spėti, jog autorius norėjo pavaizduoti realų ateities košmarą – visuomenės, kuri nusisuka pati nuo savęs.
Akį patraukia ir atsikartojantis beždžionės vaizdinys – primena besislapstančiomis beždžionėmis virtusius Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslo „Karalių pasaka“ personažus. „Nelabai aišku, ar beždžionės motyvas, kurį Donatas naudoja, yra nuoroda į istorinę praeitį, ar tai alternatyvi visuomenė kaip iš mokslinės fantastikos filmo, ar tai žmogaus žvilgsnis į dabartinį gyvūną. To turbūt neįmanoma pasakyti“, – teigia V. Januškevičiūtė.
Kaip tikroviškas dokumentinis filmas
Iš atskirų detalių galima kurti įvairų siužetą. Bet būdami skulptoriaus parodoje pabaigą nutuokiame esant baisią. Kad instaliaciją matytume kuo artimesnę tikrovei, autorius rekomenduoja ekspoziciją lankyti dieną. Tada pro stoge paliktas skyles sklinda natūrali, įspūdį sustiprinanti šviesa. Čia vengiama nenatūralaus apšvietimo – lankytojas stebi instaliaciją kaip tikrovišką dokumentinį filmą.
Jei norėtumėte į „Sekmadienį“ pažiūrėti taip, kaip rekomenduoja instaliacijos autorius, instaliaciją bus galima pamatyti iki kovo 13. Tik nepamirškite, jog temsta 16 val. 30 min.
