.jpg)
Ši procedūra išgelbėjo nė pusantrų metų neturinčio vaiko gyvybę: nors ir sunkiai, jis sveiksta, kitų dviejų vaikų gyvybei pavojus taip pat praėjo.
Sunki ligos forma
Kaip pasakoja Vaikų ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Vilmanta Burokienė, metų ir keturių mėnesių kūdikis iš Druskininkų ligoninės reanimobiliu vasario 9 d. atgabentas į Vaikų ligoninę Santariškėse jau išbertas, patyręs sunkų sepsinį šoką. Jau nuo pirmų gydymo valandų intensyviosios terapijos gydytojams buvo aišku, kad užsitęsusio sepsinio šoko ir meningokoko sukeltos infekcijos pasekmė šiam ligoniui bus sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas.
„Norint efektyviai gydyti šoką, reikia labai didelės kraujotaką palaikančių medikamentų infuzijos ir skysčių terapijos, – aiškina Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vedėja V. Burokienė, – o kai inkstai visiškai neišskiria šlapimo, bet koks gydymas tampa neįmanomas. Anksčiau tokiems ligoniams, jei mums pavykdavo ligonio būklę stabilizuoti, inkstų funkciją pavaduojančią peritoninę dializę atlikdavome, įstatę kateterį į pilvo ertmę. Bet tai buvo ilgas, 3-4 paras trunkantis ir ne visada efektyvus procesas, stengiantis sumažinti skysčių perteklių organizme“.
Gelbėjo ypatingu aparatu
Pasak intensyviosios terapijos gydytojos Vilmantos Burokienės, šiam berniukui po pusės paros nuo ligos pradžios buvo pritaikyta ilgos trukmės pakaitinė inkstų terapija – venoveninė hemodiafiltracija, kuria nepertraukiamai šalinami nereikalingi skysčiai iš organizmo ir kartu atliekama inkstų dializė. Anksčiau tokios galimybės Vaikų ligoninėje nebuvo, nes turima aparatūra nebuvo pritaikyta labai mažo svorio naujagimiams ar kūdikiams. Šiandien „TV3 lūkesčių akcijos“ surinktomis lėšomis ligoninė yra įsigijusi labai mažų vaikų inkstų pakaitinei terapijai skirtą aparatą „Carpediem“.
„Šis aparatas pakeitė kūdikio inkstų funkciją ir po dviejų parų ligonio būklę pavyko stabilizuoti. Tada tęsėme peritoninę dializę įprastu būdu ir lengviau atsidusome – vaiko gyvybei grėsmės nebebuvo,“ – sunkias paras prisimena Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vedėja.
Naujasis aparatas, kol kas vienintelis visose trijose Baltijos šalyse, atgabentas į ligoninę iš gamyklos Italijoje su gamykliniu numeriu 0001, yra ką tik pradėtas gaminti ir yra naujovė ne tik mums, bet ir Vakarų Europos šalims.
„Labai džiaugiamės, kad nuo šiol turėsime tokias galimybes saugiai atlikti inkstų dializės procedūrą 2,5-10 ir šiek tiek daugiau kilogramų sveriantiems vaikams. Tai labai efektyvus, saugus metodas atlikti dializę mažyliams. Galbūt tokių vaikų pasitaikys vos keletas per metus, bet išgelbėti jų gyvybę – mūsų tikslas, be to, ir gydytojo darbas, taikant tokias technologijas ir metodus, įgyja visiškai kitą kokybę“ – sako gydytoja Vilmanta Burokienė.
Pasak gydytojos, išgyvenę net ir po tokios sunkios infekcijos formos vaikai pasekmių sveikatai gyvenime nejaučia, nors apie pusę metų ar metus juos turi atidžiai stebėti gydytojai nefrologai.
Ligonių daugėjo
Vasario 13 d. į Vaikų ligoninę Santariškėse iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnyje buvo atvežtas kitas kritiškai sunkios būklės beveik metukų kūdikis, kuriam taip pat buvo patvirtinta meningokoko infekcija. Kaip teigia vaikų intensyviosios terapijos gydytojai, šio kūdikio būklė taip pat buvo labai sunki, susiformavo sepsinis šokas, tačiau inkstų funkcijos nepakankamumo nebuvo. Šiam ligoniui dėl nemažų odos plotų nekrozės prireikė chirurginės operacijos, vaikas ir dabar dar gydomas ligoninėje.
Praėjusį šeštadienį medikai kovojo už sunkios būklės į ligoninę atvežto dvylikamečio gyvybę. Be šių trijų sunkiomis meningokokcemijos formomis sirgusių vaikų, pavojinga infekcija per tris pastarąsias savaites Vaikų ligoninės laboratorijoje buvo patvirtinta dar dviem vaikams.
Apie meningokoką
Pasak Vaikų ligoninės Pediatrijos centro konsultanto vaikų ligų gydytojo prof. Vytauto Usonio, Lietuvoje sergamumas meningokokine infekcija yra vienas didžiausių Europoje, mus lenkia tik Malta ir Airija. Dažniausiai serga kūdikiai ir vaikai iki penkerių metų.
Tai oro lašiniu būdu tarp žmonių plintanti infekcija, kurios nešiotoju gali būti bet kuris žmogus. Jos pavojingumą lemia tai, kad nėra aiškių kriterijų, pagal kuriuos medikai galėtų prognozuoti šios ligos pasireiškimą kiekvienu konkrečiu atveju.
Egzistuoja keletas serologinių grupių, būdingų tam tikriems regionams. Lietuvoje dažniausiai susergama dėl B grupės meningokoko. Pernai metais Vaikų ligoninėje buvo diagnozuota 10 B grupės meningokoko infekcijos atvejų ir 4 – C grupės. Statistika rodo, kad visoje Lietuvoje meningokoko infekcijos B serologinė grupė sudaro 70 proc. atvejų.
Ankstyvieji meningokokinės infekcijos požymiai yra karščiavimas, hemoraginis bėrimas ir meningito simptomai. Deja, medicina dažniausiai yra bejėgė, jei pacientą ištinka žaibinė meningokoko infekcijos forma.
Išvengti B grupės meningokoko infekcijos galima skiepijant vaikus vakcina nuo B tipo meningokoko. Tai labai nauja, vos prieš trejus metus Europos Sąjungoje užregistruota vakcina. Žinoma, kad ji saugi ir veiksminga, tačiau specialistai kol kas negali atsakyti, kiek laiko trunka po vakcinacijos susiformavęs imunitetas. Manoma, kad įskiepijus tokios klasės vakciną, imunitetas turėtų susidaryti bent dešimtmečiui, tačiau tiek laiko dar nepraėjo, paskiepijus pirmuosius klinikinių tyrimų dalyvius.
Šiuo metu vakcina valstybės nėra kompensuojama, nors skiepijimų apimtys nuo šios infekcijos Lietuvoje per pastaruosius metus yra gerokai išaugusios.
