Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė portalui tv3.lt papasakojo, kokios sąlygos uodams veistis tinkamiausios, kaip nuo jų gintis bei kokia liga gali užklupti po uodo įkandimo.
Vis labiau šildant saulei, uodai po žiemos išlenda iš įvairiausių kampelių. Termometro stulpeliui pasiekus 15 laipsnių šilumos, jie tampa aktyvūs.
„Uodai žiemoja įvairiose savo vystymosi stadijose. Kai temperatūra pakyla aukščiau 15 laipsnių, suaugėliai tampa aktyvūs ir pradeda skraidyti”, – kada uodai suaktyvėja paaiškino epidemiologė.
Kraujas reikalingas dauginimuisi
Įprastai uodams kraujas nėra reikalingas – jie maitinasi nektaru, tačiau, kai reikia brandinti kiaušinėlius, uodų patelės pradeda siurbti kraują.
„Savo pačių energetiniams poreikiams jie naudoja nektarą, augalų išskyras. Kraujas reikalingas patelėms kiaušinių brandinimui“, – kalbėjo A. Bartulienė.
Įdomu tai, kad, esant palankioms sąlygoms, uodams užtenka vos kelių dienų, kad išsivystytų.
„Uodų vystymąsi ir dauginimąsi tiesiogiai veikia oro temperatūra bei drėgmė. Palankiausia oro temperatūra uodams yra apie 25 laipsnius šilumos. Kai vasarą ilgiau laikosi aukšta temperatūra ir būna pakankamai drėgmės, uodai dauginasi itin sparčiai.
Kai kurių rūšių uodai iki suaugėlių, esant palankioms oro sąlygoms, išsivysto per 4 dienas. Jei oro temperatūra krinta, uodų aktyvumas sumažėja“, – pasakojo gydytoja epidemiologė.
Greičiausiai pastebėjote, jog uodai aktyviausi vakare. Dauguma jų išties aktyviausi anksti ryte ir vakare. Tačiau, jei naktys – itin šiltos, jie gali būti aktyvūs nuo aušros iki pat sutemų.
Uodų išvengti padės balų nusausinimas
Uodų yra labai daug, nes jie yra nereiklūs – veisiasi netikėčiausiose vietose, kuriose kaupiasi drėgmė, vanduo.
„Uodai labai nereiklūs ir puikiausiai veisiasi drėgnose vietose, stovinčiame vandenyje, gali vystytis net ir senose padangose, nedidelėse ertmėse, kur gali kauptis lietaus vanduo“, – paaiškino specialistė.
Kadangi šie vabzdžiai gali veistis įvairiose vietose, kuriose kaupiasi vanduo, todėl jei pastebite spiečius uodų šalia namų – apsidairykite, ar kur nors šalia nėra telkšančios balos.
„Tam, kad sumažėtų uodų, kartais pakanka nusausinti prie namų, sodybos ar sodo namelio esančias balas ar nepalikti prie namų jokių talpų, kuriose galėtų kauptis vanduo.“
Taip pat prižiūrėkite savo kiemo veją bei krūmus: „Reikėtų kuo trumpiau pjauti žolę, karpyti krūmus, kur uodai dieną linkę ilsėtis, slėptis ant augalijos, ypač, kur juntama drėgmė.“
Norintiems ramiai praleisti vakarą kieme ir išvengti uodų puolimo, geriausias pasirinkimas – repelentai. Jei daug uodų skraido kambariuose, geriausia užsidėti tinklelius ant langų, tokiu būdu uodai nepateks į namus.
Dar vienas būdas – biologiniai preparatai, kurie naikina uodų lervas: „Efektyvus kovos su uodais įrankis yra lervų naikinimas biologiniais preparatais, pilant juos į nedidelius vandens telkinius. Taip užkertamas kelias uodams daugintis, mažėja jų kiekis aplinkoje.“
Ligos būdingos tropiniams kraštams
Uodų platinamomis ligomis, kaip esame įpratę girdėti, dažniausiai užsikrečiama keliaujant po šiltus, egzotiškus kraštus. Ten tokių ligų – itin daug.
„Skaičiuojama, kad kasmet daugiau nei pusė pasaulio gyventojų susiduria su rizika susirgti viena ar kita uodų platinama liga. Uodų platinamomis ligomis, tokiomis kaip Zikos ir Vakarų Nilo virusas, maliarija, Dengė karštinė, Čikungunija kiekvienais metais užsikrečia apie vienas milijardas žmonių.
Šios ligos yra paplitusios tropiniuose ir subtropiniuose regionuose – Afrikoje, Azijoje, Pietų Amerikoje“, – ligas vardijo A. Bartulienė.
Tiesa, minėtosios ligos Lietuvoje neplinta, nes čia joms nėra tinkamo klimato. Tačiau dažnai keliaujantiems verta save stebėti – pajutus negalavimus po kelionės tropiniuose kraštuose, kreipkitės į šeimos gydytoją.
„Lietuvoje šios pavojingos ligos plisti negali. Tačiau žmonės gali jomis užsikrėsti keliaudami po tropinius kraštus. Kas metai registruojami pavieniai įvežtinės maliarijos, Dengė karštinės atvejai.
Todėl grįžus iš tropinių kraštų ir pakilus temperatūrai, atsiradus galvos, raumenų skausmui, jaučiant nuovargį ir kitus negalavimus reikia nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ir informuoti apie buvusią kelionę“, – kaip elgtis, jei grįžote iš egzotinės kelionės ir pajutote ligos simptomus paaiškino epidemiologė.
Kai kurios ligos sutinkamos ir Lietuvoje
Nors įprastai uodų platinamos ligos būdingos šiltam klimatui, svarbu žinoti, kad kai kurios jų gali plisti ir Lietuvoje.
„Uodų platinamos ligos daugiau būdingos tropinio klimato šalims, bet yra ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostos šalyse. Tai uodų platinami encefalitai, filiariazė. Lietuvos gamtinės sąlygos taip pat tam tinkamos“, – kalbėjo specialistė.
Šalyje pasitaiko dirofilariozės atvejų, tačiau jie – nedažni: „Mūsų klimato juostoje per uodus gali plisti kirmėlinė liga dirofilariozė, kurią sukelia Dirofilaria apvaliosios kirmėlės. Šia liga gali užsikrėsti ir sirgti įvairūs gyvūnai, taip pat žmonės. Ši liga nėra įtraukta į privalomai registruojamų ligų sąrašą, bet jos pavienių atvejų Lietuvoje pasitaiko.“
Šią infekciją perduoda įkandus užsikrėtusiam uodui. Daugeliui nepasireiškia jokie simptomai, tačiau keletas jų, vis dėlto, gali ir pasirodyti.
„Dauguma žmonių, užsikrėtusių dirofilarioze, nejaučia jokių negalavimų. Tačiau gali atsirasti kosulys, krūtinės skausmas, pakyla temperatūra, vystosi pleuritas – skysčio kaupimasis pleuros srityje“, – dirofilariozės simptomus vardijo epidemiologė.
Uodui perdavus infekciją, organizme atsiranda kirmėlės, kurios apsigyvena akyse, sėklidėse. Liga nustatoma atlikus rentgenogramą, tačiau kirmėlės gali pasirodyti ir akyse. Nemalonius gyventojus pašalinti gali tik chirurgas.
„Kirmėlės gali nukeliauti į akis, sėklides. Dažniausiai atsiranda mazgeliai po oda, taip pat jas galima pamatyti akies junginėje. Žmonėms dirofilariozė nustatoma atliekant rentgenogramą, atsiradus mazgeliams po oda, akių junginėje pamačius kirmėlę. Tuomet chirurginiu būdu kirmėlės pašalinamos.“