Praėjusią savaitę sostinėje vandens telkinyje nuskendus 17-mečiui, įvykio liudytojai tvirtino, kad jaunuolis galimai buvo sveikuolis ir šaltame vandenyje grūdinosi.
Nors tiek moksliniai tyrimai, tiek šalčio entuziastai atkreipia dėmesį į akivaizdžius ledinio vandens privalumus žmogaus imunitetui, būtina žinoti, kokių klaidų nedaryti ir kaip nesukelti sau daugiau žalos nei naudos. Būtent apie tai plačiau papasakojo Wim Hof metodo mokytojas Žilvinas Gruodis.
Pasak maudynių šaltame vandenyje entuziasto, jam pasisekė – gyvena prie pat upės, tad kasdien į ją ir paneria. Nors upėje vanduo dar šaltesnis nei kokiame ežere, jis tikino, kad ne vandens temperatūra svarbiausia.
„Kaip kiekvienas žmogus jaučia šaltį, skiriasi. Darė ir tyrimą, kur atrado, kad daugiau reikšmės turi ne temperatūra, o kaip tau pačiam tas vanduo atrodo – šaltas jis ar ne. (...)
Ir svarbus yra ne tik nusiteikimas, bet ir pasiruošimas. Pavyzdžiui, kažkuriam žmogui 10 laipsnių bus šalta, o tam, kuris jau pripratęs, nebe“, – „Žinių radijo“ laidoje teigė Ž. Gruodis.
Geriausiai gaminasi rudieji riebalai
Paklaustas, kaip pats ruošiasi tokioms maudynėms, vyras teigė, kad viskas labai paprasta.
„Tiesiog kiekvieną dieną mėgaujuosi upelio arba kokio ežeriuko vandenėliu ir po truputį kūnas prigamina vadinamo rudojo riebalo, kuris optimaliausiai šildo visą kūną ir tada žiemą yra kur kas lengviau. Bet, žinoma, galima pradėti maudytis ir jau atėjus žiemą, bet viskas turi būti daroma su protu“, – kalbėjo jis.
Vyras pasakojo jokių fizinių pratimų prieš lįsdamas į vandenį neatliekantis, mat taip kaip tik kyla rizika peršalti organus.
Kiekvieną dieną mėgaujuosi upelio arba kokio ežeriuko vandenėliu ir po truputį kūnas prigamina vadinamo rudojo riebalo, kuris optimaliausiai šildo visą kūną ir tada žiemą yra kur kas lengviau.
„Nebent, būna, prieš tai 10–15 minučių padarau kvėpavimo pratimų, kad mintys kiek nusiramintų. Bet šiaip kaip tik geriau lipti į vandenį atvėsus. Tada kūnas, oda „užsidaro“, nes kitaip, jei būni sušilęs, kūnas būna atsivėręs, šiluma nori išeiti, o mes įšokome į šaltą vandenį ir tada, jei kūnas nespėja normaliai „užsidaryti“, būnant ilgesnį laiką gresia problemos – peršąla organai ir pan.
Pavyzdžiui, ruonių metodas yra pajudėti, pašokinėti, pažaisti kokius žaidimus, palakstyti, tada įšoki į vandenį, trumpai pasibūti jame iki pusės minutės, išlipti atgal ir eiti vėl sušilti“, – aiškino maudynių entuziastas.
Sušilti būtina išlipus, o ne lipant į vandenį
Pasak jo, būtent sušilimas išlipus iš vandens yra svarbiausias dalykas, negu stengimasis apšilti prieš maudantis.
„Klaidinga koncentruotis į buvimą vandenyje negu sušilimą po to. Pavyzdžiui, kartais, būna, tiesiog patingi sušildyti, tada tiesiog trumpiau būni vandenyje“, – kalbėjo Ž. Gruodis.
Pašnekovas teigė, kad pabūti vandenyje visiškai užtenka iki dviejų minučių. Aišku, tą gali daryti jau patyręs žmogus.
„Bet šiaip niekados nebrendu į vandenį su laikrodžiu, skaičiuoju laiką pagal kvėpavimą, pavyzdžiui, 10 įkvėpimų yra kažkur apie minutę. Tai pasidarai kažkokį tikslą – įlipi, lėtai, ramiai pakvėpuoji 10–20 kartų, ir tiesiog išlipi.
Bet, žinoma, iš saugumo pusės yra geriau būti tenai, kur vanduo siekia žmogui iki klubų ar kiek aukščiau, kad būtų galima prisėsti.
Laikrodžio paėmimas nukreipia dėmesį nuo savęs, o viena esminių praktikų yra stebėti save, atkreipti dėmesį, kaip veikia mūsų pačių kūnas. Kai koncentruojiesi į kvėpavimą, iškart lengviau nusiraminti, stebėti, koks yra poveikis“, – pasakojo vyras.
Kvėpavimas padeda atpalaiduoti visą kūną
Nors kitas įlipęs į vandenį, atrodo, kaip tik imtų greitai kvėpuoti, Ž. Gruodis čia vėlgi turėjo patarimą:
„Yra toks vadinamas šiaudelio kvėpavimo pratimas, kuris tinka ne tik šaltyje, bet visur, kai kalbame apie streso valdymą – įkvepiama ir tada per burną lūpas sudėjus šiaudelio forma lėtai išpučiamas oras apie šešias sekundes ar ilgiau.
Tada [kvėpavimą] sulėtiname, „užsiveda“ vadinama parasimpatinė nervų sistema (...). Taip kiekvienas organas viduje irgi būna aktyvuojamas ir atsipalaiduoja. Tam pakanka padaryti 10 įkvėpimų ir lėtai išleisti orą.“
Paklaustas, ar būnant šaltame vandenyje reikia plaukioti, jis teigė, kad jokių taisyklių nėra – kiekvienas sprendžia pagal save.
„Bet, žinoma, iš saugumo pusės yra geriau būti tenai, kur vanduo siekia žmogui iki klubų ar kiek aukščiau, kad būtų galima prisėsti. Jeigu nori panerti po vandeniu, neriama ten, kur yra negilu ir kojomis siekiamas dugnas. Jeigu maudomės upėje, tai ten, kur srovė mažesnė, kad mūsų „neužkabintų“. Saugumas yra labai svarbus.
Be to, tai yra ilgalaikė praktika – kuo ilgiau tuo užsiimi, tuo daugiau yra naudos. Jeigu pradėsime tai daryti bet kaip ar per ilgai būsime vandenyje, kol sušąlama, tada išlipus labai nemalonu ir sunku tęsti tokią nemalonią praktiką“, – aiškino Ž. Gruodis.
Nesilaikant taisyklių galima prisidaryti bėdų
Pasiteiravus, kokie dar gali būti pavojai maudantis šaltame vandenyje, jei nėra paisoma ribų ir įsiklausoma į kūną, pašnekovas neslėpė, kad, natūralu, galima ir peršalti.
„Tik tas peršalimas yra įdomus dalykas, peršalimas išties yra į organizmą patekęs patogenas, kai mūsų imuninė sistema yra susilpnėjusi ir tai tiesiogiai su šalčiu nesusiję. Bet faktas, kad dirbant su šalčiu, kaip minėta, labai svarbu po to sušilti.
Nes kai įlipame į vandenį, mūsų kūnas stengiasi padaryti vieną dalyką – išlaikyti pastovią korpuso temperatūrą. Dėl to įlipus į vandenė galūnės atvėsta. Kai išlipame, jei iškart apsirengiame, įlipame į šiltą mašiną, įsijungiame šildymą, važiuojame namo ar bet kur, kūnas pradeda drebėti“, – dėstė maudynių entuziastas.
Jo aiškinimu, taip nutinka, nes šiltas kraujas pradeda maišytis su šaltu, esančiu galūnėse, ir sugrįžtantis jau kaip vėsus kraujas sumažina korpuso temperatūrą:
„Taigi mes iš tinginystės padarome vieną dalyką, ko mūsų kūnas stengiasi nedaryti – sumažiname savo korpuso temperatūrą, o tada iškart yra galimybė sustreikuoti ir vidiniams organams bei atsirasti daug kitų problemų.
Taigi pagrindinės taisyklės trys – atvėsti prie lipant į vandenį, atsipalaiduoti jame ir gerai sušilti išlipus, kad kūnas būtų visiškai įšilęs.
Todėl ir būtina sušilti – tam reikalingi lėti fiziniai pratimai. Kodėl nedarome greitų pratimų? Nes taip nepaliekame kūnui galimybės gamintis rudąjį riebalą. Jeigu tiesiog išlipę pradedame šokinėti, bėgioti, tada turime tik raumeninį apšilimą, kūnas neskatinamas kaupti to vadinamojo rudojo riebalo.“
Pašnekovas neslėpė, kad jei maudynėmis užsiimama nepaisant taisyklių, problemų gali atsirasti ir su prostata. Norint to išvengti, kaip kartojo jis, būtina gerai sušilti.
„Norint to išvengi prieš lipant į vandenį reiktų leisti sau atvėsi, truputėlį, minutę dvi pastovėti kad ir pusnuogiam, leisti odai „užsidaryti“, tada plaukeliai pasistoja, oda pasidaro kietesnė, ji taip apsisaugoja. Tada įlipus į vandenį reikia atsipalaiduoti, nes tai labai svarbu. Jei įlipę nuolatos būname įsitempę, tada stresas visu kūnu eina. O išlipus būtinai sušilti“, – patarimais dalinosi Ž. Gruodis.
Grūdintis būtina nuolatos ir po truputį
Portalas tv3.lt primena, kad patarimais, kaip grūdintis saugiai ir išvengti tragedijų, pasidalino ir daug metų grūdinimąsi praktikuojantis Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė.
Jis pabrėžė, kad labai svarbu nepradėti grūdintis vieniems – tą daryti grupelėmis. Sveikuolis įspėjo, kad žiemą lįsti į eketę yra labai pavojinga, nes yra ledas, po ledu teka vanduo. S. Dailidė taip pat patarė nebristi labai giliai į vandenį, maudynės pažįstamuose vandens telkiniuose.
Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas tuo metu dėl tokio grūdinimosi būdo yra išsakęs kategorišką nuomonę.
„Išsimaudymas šaltame vandenyje tikrai nėra grūdinimasis, tai yra tiesiog išsimaudymas šaltame vandenyje. Kaip ir obuolio suvalgymas dar nėra sveika mityba. Grūdinimasis – tai nuolatinis, daromas palaipsniui ir kompleksinis procesas.
Tą reikia daryti nuolat ir tai tikrai neapsiriboja karščio–šalčio jausmu. Grūdinimasis tai yra išėjimas iš komforto zonos, tačiau kontroliuojamas stresas organizmui. Tai išties padeda didinti mūsų imunitetą“, – portalui tv3.lt yra sakęs gydytojas.
Nors tokių maudynių entuziastai pabrėžia to privalumus, neva tai – vaistas nuo visų ligų, V. Morozovas įspėjo, kad nepasiruošus tokia savaitgalio „pramoga“ gali baigtis ir ligoninėje.
„Kontroliuojamas, dozuotas stresas organizmui yra gerai. Tada imuninė sistema yra stimuliuojama ir pripranta prie šalčio dirgiklio. Taigi, jei vienas spėja sušalti, peršalti ar net infekciją pasigauti, kitam, kuris nuolat užsiima šalčio procedūromis, nieko nebus. Būna, žmonės giriasi tokia „pramoga“, o vėliau kas kelintas eina pas gydytojus ir geria vaistus, pirmiausia sušalę išorinius organus, pavyzdžiui, sėklidės“, – kalbėjo jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
