Kur rinkti?
Augalus geriausia rinkti kiek įmanoma švaresnėse vietose, kuo toliau nuo kelių, geležinkelių ir kitų taršos šaltinių. Taip pat jų nerekomenduojama rinkti šalia didelių pasėlių, nes jie būna purškiami įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Geriausia vaistažolių prisirinkti mažai žmonių lankomose vietose.
Pirmiausia augalai turi būti surenkami tam tikru metu. Pumpurus patartina rinkti žiemą, kai augalas ilsisi. Tik pušų pumpurai renkami ankstyvą pavasarį. Vos pradėjusias sirpti uogas, prinokusius vaisius, sausas sėklas, prasiskleidusius žiedus, lapus, žoles rekomenduojama rinkti pietų ar popiečio valandomis, esant sausam ir giedram orui, nes tada augalai savyje turi mažiau vandens ir greičiau džiūsta.
Dvimečių ar daugiamečių augalų šaknis ir šakniastiebius galima rinkti bet kokiu dienos laiku, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Juos geriausia rinkti rudenį ar pavasarį, antžeminėms augalo dalims dar neišaugus.
Žievės renkamos pavasarį, nes augalai turi padidėjusį skysčių kiekį. Geriausia žievę lupti dar nepasirodžius lapams. Žievė nuo medienos atskiriama mediniu, kauliniu ar variniu peiliu, kad nepajuoduotų. Įpjaunant eglės ar pušies žievę ir pritaisius piltuvėlius renkami sakai.
Kaip džiovinti ir paruošti augalus? Kad surinkti augalai gerai džiūtų, reikia pasirūpinti vėdinama, bet pakankamai šilta ir sausa patalpa (pavyzdžiui, malkinė ar palėpė). Ant krosnies galima džiovinti vėlyvą rudenį ir žiemą surinktus paprastojo amalo ūglius. Sudžiovintas vaistažoles reikia laikyti popieriniuose maišuose ar stiklainiuose, priklausomai nuo augalo dalių ir rūšies.
Kmynai
Paprastai renkamos dar nesubrendusios kmynų sėklos, tada jos džiovinamos. Kai kurie žolininkai sako, kad kmynus geriausia rinkti drėgnu oru arba anksti ryte, kai žolė rasota.
Tai seniai žinomas vaistinis augalas. Kmynų arbata gerina apetitą ir virškinimą, nes aktyvina virškinimo liaukų veiklą, žarnyno peristaltiką. Lygiuosius raumenis kmynų arbata veikia spazmolitiškai (atpalaiduojančiai) ir skatina tulžies išsiskyrimą.
Kmynų užpilas vartojamas nuo pilvo pūtimo, nes mažina dujų kiekį žarnyne. Taip pat juo gydomas gastritas, tulžies ar kasos uždegimas, lėtinis bronchitas.
Paprastasis apynys
Šis vaistinis augalas auga miškuose, upių, ežerų pakrančių ir griovių šlaituose. Paprastojo apynio spurgai skinami brendimo pabaigoje, t. y. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Jei kamuoja nemiga, padidėjęs nervingumas, pasiruoškite valerijonų šaknų, apynių spurgų ir pipirmėčių lapų (1:1:2) mišinio. Liaudies medicinoje apyniai vartojami nuo kosulio, karščiavimo, viduriavimo, reumato, nervų uždegimų.
Plačialapis gyslotis
Dar nevėlu prisirinkti gysločio lapų. Šių augalų preparatai slopina uždegimus, skatina žaizdų gijimą, palengvina atsikosėjimą, laisvina vidurius.
Plačialapiai gysločiai ypač vertinami liaudies medicinoje, nes valo kraują, gerina plaučių ir virškinimo veiklą, mažina kraujo spaudimą, malšina skausmą ir tinimą įgėlus vabzdžiams.
Džiovintų gysločio lapų antpilu galite skalauti burną, jei sergate stomatitu ir iš jos sklinda nemalonus kvapas. Jei skauda dantį, reikia pakramtyti šviežios, gerai nuplautos gysločio šaknies.
Gysločių arbata stiprina imuninę sistemą, todėl ją patartina gerti sergant mažakraujyste, kosėjant ir užkimus. Gysločių arbata taip pat padeda nuo odos bėrimų.
Balinis ajeras
Liaudies medicina ajerų arbatą siūlo išbandyti žmonėms, kurie skundžiasi virškinimo sutrikimais – sumažėjusiu skrandžio rūgštingumu, gastritu, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige.
Balinio ajero nuoviru skalaukite burną, jei jūsų dantenos jautrios ir norite išvengti nemalonaus burnos kvapo. Šiuo nuoviru taip pat galima įtrinti galvos odą – jis naikina pleiskanas ir sustiprina plaukų šaknis. Šviežias augalas šiek tiek nuodingas, tad reikėtų naudoti tik džiovintą balinio ajero žolę. Beje, jis gali net padėti mesti rūkyti.
Lakišius
Lakišiaus žolė renkama prieš pat augalo žydėjimą (kai išryškėja pumpurų fazės graižai), t. y. birželio–rugpjūčio mėnesiais. Žydintis lakišius žaliavai netinka. Skinamos 15 cm ilgio stiebų viršūnės su dar neprasiskleidusiais žiedynais. Šiuolaikinės mamos be lakišiaus neįsivaizduoja savo vaistinėlės, mat iš nuoviro daromos vonios vaikams. Lakišiumi gydomos odos ligos (pūliniai, votys, seborėjos), užpilu prausiamas inkštiruotas ir spuoguotas veidas.
Erškėčiai
Erškėčių vaisiuose vitamino C net 10 kartų daugiau negu juoduosiuose serbentuose. Erškėčių vaisiai stiprina imuninę sistemą, skatina tulžies išsiskyrimą, saugo nuo aterosklerozės, stiprina širdį ir kraujagysles, greitina žaizdų gijimą, skatina inkstų veiklą, mažina karščiavimą, gerina kraujo sudėtį, padeda pasveikti nuo mažakraujystės.
Juozažolės
Juozažolės žydi melsvais, smulkiais žiedeliais ir išsiskiria puikiu aromatu. Jos naudojamos kaip prieskonis žuvų pramonėje. Natūraliojoje medicinoje juozažolės naudojamos stenokardijai, skrandžio, žarnyno, viršutinio kvėpavimo takų ligoms, astmai, neurozėms gydyti. Nuoviras naudojamas akių konjunktyvitui malšinti.
Mėtos
Mėtos gerina virškinimo veiklą, padeda nuo pykinimo, malšina galvos skausmą. Taip pat gali pagelbėti, jei kankina alergijos, kimba peršalimo infekcijos ir gripas, kamuoja nuovargis ir depresija, sunku susikaupti. Išoriškai mėtų eterinis aliejus naudojamas odos ligoms gydyti, nes naikina bakterijas, spuogus, gydo sužeidimus.
Vaistažolių arbatos
Pelynai mažina nuovargį, padeda organizmui greičiau atsigauti po ligos, stiprina nervų sistemą, gerina skrandžio veiklą, apsaugo nuo žarnyno infekcijų, žadina apetitą.
Šalavijai tinka ankštinių daržovių ir mėsos patiekalams gardinti. Šalavijai stiprina organizmą, nervų sistemą, gydo kosulį, sinusitą, dantenų, burnos gleivinės ligas, mažina prakaitavimą, menstruacijų skausmus.
Rugpjūčio mėnesį kasama kelminio paparčio šaknis, renkama ugniažolė, smiltyninio šlamučio žiedynai, trikertės žvaginės žolė.
Kaip paruošti vaistažolių arbatas? Žoleles užpilame verdančiu šaltinio ar stalo vandeniu ir palaikome 5–10 minučių. Jei mišinio sudėtyje yra džiovintų uogų, šaknų arba augalų žievės, rekomenduojama uždengus puodelį palaikyti ilgiau. Vandenį geriausia virinti metaliniame ar stikliniame virdulyje, ypač jei elektriniame virinamas vanduo įgauna plastiko skonį. Vienam puodeliui paprastai sunaudojami 1–2 gramai žolelių.
Kovas: beržo, pušies pumpurai, bruknių lapai.
Balandis: beržo pumpurai, bruknių lapai, debesylo šaknys, dilgėlės lapai.
Gegužė: ąžuolo, putino, paprastojo šaltekšnio žievė, dilgėlės lapai.
Birželis: raudonosios gudobelės, rugiagėlės žiedai, šalpusnio žiedai ir lapai, trikertės žvaginės žolė, pelyno, mėlynių, didžiosios ugniažolės, trispalvės našlaitės, dirvinio asiūklio, plaukuotosios sukatžolės lapai.
Liepa: balinio ajero žolė, smiltinio šlamučio žiedynai, trilapio puplaiškio lapai, jonažolės, raudonėlio, skėtinės širdažolės žolė, vaistinės medetkos žiedai, gysločio, miltinės arkliauogės lapai, pelkinio pūkelio, pelyno žolė.
Rugpjūtis: kelminio paparčio šaknys, ugniažolės, triskliaučio lakišiaus žolė, pavasarinio adonio žolė ir žiedai, balinio ajero žolė, smiltinio šlamučio žiedynai, girtuoklių uogos, šalpusnio žiedai ir lapai, trikertės žvaginės žolė, apynio, baltalksnio spurgos, kmyno žolė.
Rugsėjis: valerijono, gyvatžolės, sibirinio bijūno, mėlynojo palemono šaknys, erškėčio, gudobelės vaisiai, pavasarinės raktažolės šakniastiebiai, cikorijos šaknys, ilgalapės rūgštynės šakniastiebiai.
Spalis: vaistinės šventagaršvės žolė, putino vaisiai ir žievė, paprastojo varpučio šakniastiebiai, bruknių uogos.
Autorius: Elena Matiukaitė
