S. Darius gimė 1896 m. Tauragės aps. 1907 m. pabaigoje kartu su šeima emigravo į JAV. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, jis stojo savanoriu į Amerikos kariuomenę. Dalyvavo kovose Prancūzijoje. Po karo mokėsi Čikagoje. Būdamas neabejingas tėvynės likimui, 1920 m. savo lėšomis parvyko į Lietuvą ir įstojo į Savanorių gretas. Netrukus buvo pakeltas į leitenanto laipsnį ir 1921 m. liepos 19 d. priimtas į karo aviacijos mokinių grupę.
Netrukus išryškėjo jo, kaip labai gabaus piloto, gabumai. Vienu metu besimokydamas ir tarnaudamas, S. Darius sugebėjo rasti laiko savanoriškai sudalyvauti Klaipėdos sukilime 1923 m. sausį, prisidėti aktyviai populiarinant krepšinį Lietuvoje. 1926 m. pabaigoje dalyvavo Valstybės perversme. Kitų metų pavasarį išvyko į JAV. Netrukus čia įkūrė aerodromą ir aviacijos bendrovę, tapo skraidymo instruktoriumi.
S. Girėnas gimė 1893 m. Raseinių aps. Abiems tėvams anksti mirus,jis, kaip ir S. Darius, emigravo į Ameriką. Pirmojo pasaulinio karo metais bandė stoti savanoriu į kariuomenę, bet dėl sveikatos buvo nepriimtas. Vis dėlto, jis nepasidavė ir 1917 m. buvo priimtas ir paskirtas lėktuvo mechaniku. Karui pasibaigus dirbo spaustuvėje, vėliau – vairuotoju, tačiau šalia to mokėsi ir skraidyti. Ilagainiui tapo pripažintu pilotu.
Neilgai trukus po jų pažinties, abu pilotus suvienijo mintis apie skrydį per Atlantą. Pasiruošimai prasidėjo 1932 m., kuomet S. Darius ir S. Girėnas nusipirko padėvėtą lėktuvą. Sumanymui paremti buvo išleista brošiūra „Mes skrisime į Lietuvą“. Už surinktas aukas buvo patobulintas lėktuvas. 1933 m. liepos 15 d. pilotai jau buvo pasiruošę istoriniam skrydžiui „Lituanicos“ vardu pakrikštytu lėktuvu. S. Dariui ir S. Girėnui pavyko sėkmingai perskristi Atlantą, tačiau, pasiekus Europos žemyną, sėkmė nuo jų nusisuko.
Likus iki galutinio tikslo viso labo 650 kilometrų, „Lituanica“sudužo. Iki pat šių dienų tikrosios katastrofos priežastys nėra žinomos. Pagal vieną iš versijų, pilotai per rūką ieškodami vietos nusileisti, supainiojo mišką su pieva ir sudužo. Pagal kitą – supainioję su užsienio valstybės žvalgybos lėktuvu, „Lituanicą“ numušė vokiečiai.
Pilotų avarija sukėlė didelį atgarsį tarptautinėje arenoje. Lietuvoje iš pradžių nieko tikra nežinota ir tik liepos 17 d. spaudoje pasirodė žinia apie katastrofą.
S. Dariaus ir S. Girėno skrydis per Atlantą turėjo didžiulį emocinį užtaisą. Visa Lietuva, nuo Kauno iki tolimiausio kaimo, su pasididžiavimu laukė sugrįžtančių savo sakalų. Šio pasididžiavimo nesulaužė ir liūdna lakūnų lemtis. Istorinis S. Dariaus ir S. Girėno skrydis suvienijo Lietuvą, parodė, kad maža valstybė gali daryti didžius dalykus.
Daugiau sužinoti apie svarbiausius šimtmečio įvykius ir atiduoti savo balsą galite ČIA!
