Ši maždaug 3 savaites truksianti priemonė yra privaloma pagal vietos įstatymus ir taikoma visiems Korėjos oro vežėjams, užsienio žiniasklaidai sakė oro linijų atstovas. Pagal įstatymą oro transporto bendrovės svertų keleivius ir jų rankinį bagažą ne rečiau kaip kas penkerius metus, esą tai yra labai svarbu skrydžių saugai.
Tai jau antroji šalis, pastaruoju metu įvedusi lėktuvų keleivių svorio tikrinimą. Prieš kurį laiką jis buvo tikrinamas ir Naujojoje Zelandijoje.
Ar būtina sverti keleivius?
„Tikrai ne“, – sakė aviacijos saugos bendrovės „Afuzion“ generalinis direktorius Vance'as Hildermanas ir pridūrė, kad bent jau ne saugumo tikslais.
Pasak jo, aviacijos įranga gali prisitaikyti prie orlaivio svorio pokyčių, oro tankio ir kitų veiksnių. Todėl saugumas nesumažėja net ir tais atvejais, kai keleivių sudėtis yra netipinė. Pavyzdžiui, ankstyvą rytą skrendant daugiausia verslininkams, kurie paprastai sveria daugiau nei vidutinis keleivis, aiškino specialistas.
Apskritai vieno keleivio didesnis svoris beveik nieko nereiškia žinant, koks yra degalų, krovinio ir paties orlaivio svoris, sakė V. Hildermanas. „Degalų svoris yra 20 kartų didesnis už keleivių svorį“, – sakė jis.
Tačiau Floridos technikos koledžo aeronautikos instruktorius Shemas Malmquistas įsitikinęs, kad atsitiktiniai svorio mėginiai yra gera idėja.
„Mes atsižvelgiame į vidutinį keleivių svorį, o žmonės tampa vis sunkesni. 300 žmonių, sveriančių daugiau nei vidutiniškai, gali gerokai viršyti numanomą svorį, o visi skaičiavimai – kilimo ir tūpimo tako ilgis, kilimas, kliūčių įveikimas, nusileidimo atstumai, nusileidimo galimybės, aukštis – be kita ko, priklauso ir nuo lėktuvo svorio“, – aiškino jis.
V. Hildermanas sutinka, kad žmonių svoris vis didėja, tačiau, pasak jo, keleiviai dabar skiriasi ir kitais atžvilgiais.
„Amerikiečiai tampa vis sunkesni. Taip pat ir kinai, korėjiečiai. Tačiau taip pat skraido vis daugiau jaunesnių, mažesnių keleivių. Todėl tai kompensuoja vidutinio žmogaus svorio padidėjimą“, – sakė jis.
Kur oro transporto bendrovės sveria keleivius
Birželio mėn. oro bendrovė „Air New Zealand“ svėrė keleivius dėl, jos teigimu, su sauga ir degalų naudojimo efektyvumu susijusių priežasčių.
Bendrovė „Finnair“ tą patį padarė 2017 m., o „Hawaiian Air“ ne kartą vykdė keleivių svėrimo pratybas skrydžiuose tarp Honolulu ir Amerikos Samoa.
Jungtinėse Valstijose keleiviai greičiausiai nebus sveriami, sakė V. Hildermanas, nors 2019 m. paskelbtose rekomendacijoje teigiama, kad oro transporto bendrovės gali sverti keleivius.
Kitaip yra Europoje, kur vežėjai vadovaujasi Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) taisyklėmis.
2008 ir 2009 m. EASA pasvėrė beveik 23 000 keleivių ir nustatė, kad vidutinis keleivių svoris padidėjo 3–5 kilogramais. Vėlesnėje 2022 m. paskelbtoje ataskaitoje nustatyta, kad vidutinis keleivių svoris nuo 2009 m. šiek tiek padidėjo – vidutiniškai iki 82 kg vyrų ir 68 kg moterų.
„Europoje šiek tiek griežčiau žiūrima į asmens teises, susijusias su privatumu. EASA nori apsaugoti keleivius ir sako: Keleiviai tampa vis didesni, todėl norime, kad oro linijos užtikrintų minimalų atstumą tarp sėdynių“, – aiškino V. Hildermanas.
Pasak jo, komercinių oro linijų sėdynių skaičius pagrįstas vidutiniu keleivių svoriu nuo 1950-ųjų iki 1970-ųjų. Nuo to laiko žmonės tapo didesni, tačiau sėdynių atstumai tarp sėdynių sumažėjo.
Prieštaringa tema
Keleivių dydis lėktuvuose yra prieštaringai vertinama tema – stambūs keleiviai kaltina diskriminacija dėl per mažų lėktuvų praėjimų ir sėdynių dydžių, o smulkesni keliautojai viešai skundžiasi dėl užimamų vietų.
Tačiau, kitaip nei kitose pramonės šakose, kuriose aptarnaujami stambūs žmonės – nuo kėdžių, tualetų iki atrakcionų parko atrakcionų gamintojų – oro linijų pramonė nedidina sėdynių.
„Kai kurie siūlė, kad nutukę keleiviai turėtų mokėti už dvi vietas, kad kitiems keleiviams nebūtų nepatogu, tačiau taip oro linijos išvengtų bet kokios atsakomybės“, – sakė Nickas Gauslingas, vartotojų paslaugų verslo konsultantas ir bendrovės „Romy Group LLC“ vykdomasis direktorius.
Jis pažymėjo, kad nors kitos pramonės šakos buvo spaudžiamos teikti pirmenybę klientų patirčiai, „kalbant apie oro linijų bendroves, vartotojai turi labai nedaug galimybių rinktis kitą verslo vietą“.
Tigress Osborn, kuri vadovauja asociacijai, kovojančiai už stambių žmonių teises, CNBC teigė, kad dauguma didžiųjų oro linijų keliautojams, turintiems antsvorio, pasiūlė tris variantus: mokėti už brangesnius bilietus su didesnėmis vietomis, pirkti antrą vietą arba likti namuose.
„Stambūs žmonės nusipelno keliauti savo malonumui, kaip ir visi kiti, tačiau taip pat turime prisiminti, kad oro transportu keliaujama ir dėl darbo, šeimos įsipareigojimų, kitais reikalais. Mūsų mokesčiai padeda išlaikyti šią pramonę, todėl nusipelnėme, kad mus apgyvendintų saugiai ir patogiai, kad mums būtų sudarytos sąlygos naudotis prieinamomis sėdimomis vietomis visais kainų lygiais“, – sakė ji.
Esą stambesniems žmonėms galėtų būti leidžiama rezervuoti tam tikrą skaičių vietų lėktuve, nurodant savo ūgio ir svorio duomenis.
Šios vietos galėtų būti parduodamos už nedidelį mokestį, o jei likus savaitei iki skrydžio jų neužsirezervuotų reikalavimus atitinkantys keleiviai, jos galėtų būti atiduodamos visiems norintiems už jas sumokėti, pridūrė jis.
Ar yra vilties, kad bus platesnės sėdynės?
Kalbėdamas apie tai, ar oro linijų bendrovės padidins sėdynių plotus visiems, V. Hildermanas sakė, kad nors teoriškai tai įmanoma, tačiau nėra praktiška.
„Fiuzeliažo skersmuo iš anksto nustatytas. Šiuo metu skraido 29 000 komercinių orlaivių, o per metus jų pagaminame tik apie 1 500, taigi visam orlaivių parkui pakeisti prireiktų 20 metų“, – sakė jis, turėdamas omenyje orlaivio korpusą.
Pasak jo, lėktuvų pertvarkymas į platesnes sėdynes reiškia, kad reikia susiaurinti praėjimą, kuris ir taip yra ankštas. Norint praplatinti praėjimą, iš kiekvienos eilės reikėtų išimti po vieną sėdynę, todėl bilietų kaina padidėtų 20–25 proc., skaičiavo specialistas.
„Dauguma žmonių nežiūri, kokiu lėktuvu skrenda, ir neįsivaizduoja, koks yra sėdynių žingsnis ar plotis. Jie paprasčiausiai perka pagal kainą, ir oro linijos tai žino“, – sakė V. Hildermanas.
Tuo metu Arnoldas Barnetas, MIT Sloano vadybos mokyklos vadybos mokslų ir statistikos profesorius, CNBC teigė, kad dauguma keliautojų yra pasirengę pakęsti dabartinį sėdynių dydį mainais į mažesnes kainas.
Jei pasikeistų sėdimų vietų skaičius, „lėktuvų bilietų kainos turėtų didėti, o skrydžiai taptų nebeįperkami“.
