Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šių metų sausio – spalio mėnesiais užfiksuoti 1572 rotavirusinės infekcijos atvejai, kai pernai per tą patį laiką jų fiksuota 1260.
Fiksuojama ir daugiau susirgimų norovirusine infekcija – šiemet sausio – spalio mėnesiais fiksuoti 853 atvejai, kai pernai per tą patį laikotarpį atvejų skaičius siekė 720.
Kaip atpažinti skrandžio gripą?
Skrandžio gripas – tai skrandžio ir žarnyno uždegimas, sukeltas virusų.
„Pagrindinis šios ligos sukėlėjas yra visuomenei gerai žinomas norovirusas, antroje vietoje – rotavirusas ir kiti, kurių net neverta minėti – šią ligą jie sukelia retai“, – pasakoja gydytoja Eglė Noreikienė.
Pirmieji simptomai pasireiškia pykinimu, kuris neretai pereina į vėmimą, viduriavimą bei pilvo skausmus. Karščiavimas, nors ir pasitaiko, tačiau nėra būdingas visiems.
Dažniausiai pacientai atseka užsikrėtimo šaltinį, „aplinkoje buvo žmonių, kurie viduriavo ar vėmė“, – pastebi gydytoja.
Trumpas žvilgsnis į istoriją: skrandžio gripas praeityje
Nors skrandžio gripas šiandien gerai žinomas kaip virusinis ar bakterinis susirgimas, senovėje jis buvo laikomas tiesiog „blogo oro“ ar „užkrėsto vandens“ pasėkme.
„Blogas oras“ (lot. miasma) buvo terminas, naudojamas senovės ir viduramžių medicinoje. Apleista medicinos teorija „miazma“ aiškino, kad ligas sukelia nematomi, užnuodyti garai ar kvapai, sklindantys iš supuvusių medžiagų, pelkių ar stovinčio vandens. Tuo metu žmonės dar nežinojo apie virusus ar bakterijas, todėl ir vadino tai „blogu ar nesveiku oru“.
Ogi „užkrėstas vanduo“ dažniau reiškė netinkamose sąlygose laikomą ar užterštą geriamąjį vandenį. Tokiose sąlygose galėjo plisti bakterijos ar virusai, tačiau žmonės to tiesiogiai nesuprato ir tai siejo su neskaidriu ar nekaip atrodančiu vandeniu.
Pavyzdžiui, Hipokratas, medicinos tėvu vadinamas graikų gydytojas, jau IV a. pr. m. e. rašė apie paslaptingas epidemijas, kurios sukeldavo pykinimą, vėmimą ir viduriavimą. Gali būti, kad jis ir užfiksavo pirmuosius virusinio gastroenterito protrūkius.
XIX a. prasta higiena, didelis gyventojų tankumas ir sąlygos, kuriose buvo gyvenama – tai buvo idealu gastroenterito plitimui. Tačiau tik XX a., atsiradus moderniai virusologijai, mokslininkai galėjo išskirti virusus, sukeliančius šią ligą.
Pirmasis didelis virusinio gastroenterito protrūkis buvo užfiksuotas 1968 m. Ohajo valstijoje (JAV), kai Norfolko mieste paplitęs virusas, dabar žinomas kaip norovirusas, užkrėtė šimtus mokyklos vaikų.
Pati efektyviausia priemonė išvengti skrandžio gripo
Skrandžio gripas plinta itin greitai, ypač uždarose patalpose.
„Pagrindinis užsikrėtimo būdas yra per užkrėstus paviršius – jei žmogus, kuris nesilaiko higienos, ruošia maistą ar paliečia bendrus daiktus, virusas gali lengvai patekti į mūsų organizmą per nešvarias rankas“, – aiškina gydytoja.
Paprasčiausias, bet ir pagrindinis būdas, kaip neužsikrėsti – plauti rankas.
„Labai svarbu kruopščiai plauti rankas muilu, ypač po kontakto su sergančiuoju. Taip pat svarbu, kad sergantis žmogus tualete uždarytų klozeto dangtį prieš nuleisdamas vandenį – tai sumažina viruso dalelių plitimą aplinkoje“, – priduria specialistė.
Kaip palengvinti simptomus?
Užklupus skrandžio gripui, būtina tinkamai pasirūpinti savimi.
„Svarbiausia yra gerti pakankamai skysčių, nes vėmimas ir viduriavimas sukelia dehidrataciją. Geriausia tai daryti mažais gurkšniais.
Paprastas vanduo ne visada yra geriausias pasirinkimas, nes jis neatkuria prarastų elektrolitų. Tokiais atvejais gali padėti sportininkams skirti gėrimai“, – pataria E. Noreikienė.
Maistui reikėtų rinktis lengvai virškinamus produktus.
„Jei įmanoma, valgykite mažomis porcijomis. Pavyzdžiui, sūrus krekeris su stikline vandens – tai jau gera pradžia. Vėliau galima pereiti prie sultinių, kurie padeda sumažinti skysčių netekimą ir palengvina simptomus“, – siūlo gydytoja.
Nors simptomai nemalonūs, gydytoja įspėja neskubėti griebtis vaistų nuo viduriavimo.
„Dažnai nėra aišku, ar tai virusinė, ar bakterinė infekcija. Vaistai, stabdantys viduriavimą, gali pridaryti daugiau žalos, jei tai bakterinio pobūdžio infekcija. Geriau rinktis poilsį ir tinkamą skysčių vartojimą“, – rekomenduoja E. Noreikienė.
Kartojasi kiekvienais metais
Virusinis gastroenteritas dažniausiai „smogia“ du kartus per metus: žiemą ir pavasarį, „pikas pasiekiamas lapkričio pabaigoje-gruodžio mėnesį bei kovą-balandį.“
Liga trunka 2–3 dienas, tačiau dėl intensyvių simptomų svarbu nedelsti pasirūpinti savimi ir, jei reikia, kreiptis į medikus.
Skrandžio gripas – nors ir šimtmečius žinomas, tačiau trumpalaikis ir kontroliuojamas, ypač šiais laikais. Laiku rūpinantis savimi, laikantis higienos ir tinkamai gydantis, dauguma pasveiksta be ilgalaikių pasekmių.
Visgi, jei pasireiškia pernelyg stipri dehidratacija ar simptomai užsitęsia, svarbu nedelsiant kreiptis į specialistus.
Autorė: Kamilė Medekšaitė
