Tradiciškai mūsų sąmonėje Anglija – tai vieninga valstybė Europos vakaruose. Juridiškai ir faktiškai taip ir yra. Tačiau paanalizavus istoriją iškart pastebima, jog Didžiajai Britanijai priklausančias tautas ne tik sieja bendra valstybė, bet ir skiria daugybė ypatumų.
Per kovas į dabartį
Kadangi Didžiosios Britanijos krantus nuolat sušildo Atlanto vandenyno bangų nešama Golfo srovė, čia įsikūrusioms gentims neteko klajoti ieškant derlingesnių žemių ar geresnių sąlygų gyvenimui. Genčių sėslumas formavo bendras tradicija ir šių tautų charakterį. Ilgainiui šios gentys buvo sujungtos į vieną politinį darinį, valstybę, tačiau Škotijos istorija nusėta pilietinių karų ir pasipriešinimo kovų randais. Škotai – tauta, išsiskirianti savo kovingumu ir narsa.
Apie mūšius ir škotų pasipriešinimą iki šiol liudija galingos pilys ir tvirtovės – jos gynė škotus nuo atėjūnų, norėjusių įvesti šiame krašte savą tvarką. Atskirų giminių ir klanų karai su šalį užkariauti siekiančiais anglais įsirėžė ir į pilių akmenis, ir į šalies istorija bei škotų charakterį. Kariauta čia daugelį šimtmečių – kol Didžioji Britanija pagaliau tapo tokia valstybe, kokią ją regime šiandien.
Dabar Škotija – viena iš keturių valstybių, sudarančių Didžiąją Britaniją. Šalis įsikūrusi Didžiosios Britanijos šiaurėje. Jai priklauso ir 790 salų, kurių peizažas – atšiaurūs akmenuoti paplūdimiai su retais augalais. Vienoje iš salų, Skara Brae, yra didžiausias žinomas Neolito laikų kaimelis Europoje. Čia taip pat stūkso ir seniausias pastatas Didžiojoje Britanijoje, kurio pastatymo data – apie 3100 m.pr.Kr.
Škotija – tai svetinga ir turtinga vieningos Didžiosios Britanijos dalis. Turistus čia atvilioja daugybė lankytinų vietų, o visų pirma – legendomis apipintų senovinių pilių gausa. Tačiau kol iki to atėjo, šalį nuolat alino karai su išorės priešais, pilietiniai neramumai, čia ne vieną šimtmetį kerojo banditizmas.
Škotijoje gyvena apie 5 mln. žmonių – tai sudaro 8,5 procentus visų Didžiosios Britanijos gyventojų. Nepaisant savo kuklaus dydžio ši šalis turi atskirą nuo Velso, Anglijos ir Šiaurės Airijos teismų sistemą bei savo parlamentą.
Škotiškas savitumas
Škotiją simbolizuojantis gyvūnas – vienaragis.
Škotija – tai kalnai ir ežerai, dūdmaišiai, viskis ir, žinoma, garsieji kiltai – sijonai, kuriuos dėvi vyrai. Dabar daugiausia kiltų galima pamatyti nacionalinių švenčių metu ir, žinoma, per futbolo rungtynes. Dėl savo karingo ir aršaus būdo škotų futbolo sirgaliai, ko gero, pasaulyje spėjo išgarsėti labiau nei škotų futbolininkai.
Škotų tradicinės pavardės skirstomos į dvi grupes. Keltiškosios paprastai prasideda dalelyte Mac ar Mc, o germaniškosios skamba „angliškiau“: Barclay, Blair, Brown, Carmichael, Cumming, Hamilton, Howard, Melville, Menzies, Stewart ir kt.
Vandenynas ir jūra – nuo seno svarbiausias daugumos škotų pajamų šaltinis. Visa šalie pakrantė nusėta mažų žvejų kaimelių, kur nuolat kvepia šviežia žuvimi ir galima paskanauti pačių įvairiausių jūros gėrybių.
Šalis taip pat nuo seno garsėja tvido ir vilnos pramone.
Televizija, telefonas, vaizdo magnetofonas, rašomoji mašinėlė, penicilinas – už šiuos išradimus turėtume padėkoti škotų išradėjams!
Ir vis dėlto bene garsiausia Škotijos prekė – viskis. Jo gamybos tradicijos čia siekia daugiau nei 500 metų.
Tiesa, viskio išradėjais škotų vadinti negalima. Viskio gamybos technologija atrasta Kinijoje, o pirmą kartą šį gėrimą distiliavo airių vienuoliai dar XV amžiuje. Ir vis dėlto tikrąja viskio šalimi laikoma Škotija, ištobulinusi šio gėrimo gamybos technologiją taip, kad jis išpopuliarėjo visame pasaulyje.
Tikrasis škotiškas viskis, dar vadinamas skoču, gaminamas tik Škotijoje. Viskio daryklos išsibarstę po visą šalį, daugelis jų noriai atveria duris turistams, trokštantiems savo akimis išvysti visą šio tauraus gėrimo gamybos procesą ir, žinoma, padegustuoti jo rezultatą.
Hailendo rajonas garsėja įspūdingais peizažais – būtent čia stūkso įspūdingi kalnai su sniego kepurėmis ir į tolį nusidriekusios dykynės. Čia gaminamos ir populiariausios viskio rūšys – Glenmorangie, Glenfiddich ir Glen Grant. „Glen“ išvertus iš škotų kalbos reiškia lygumą.
Legendų takais
Viena paslaptingiausių šalies vietų Škotijoje – Lochneso ežeras, kuriame, pasak legendos, gyvena paslaptinga būtybė, pabaisa Nesė. Šio ežero ilgis – 39 km, maksimalus gylis – 230 m. Pirmą kartą ežero pabaisa ilgu kaklu ir mažute galva paminėta dar XVII amžiuje. Nuo 1933 m. teiginių, kad kas nors iš vietos gyventojų ją regėjo, užfiksuota netoli 4000. Mitas ar tikrovė? Nežinia. Tačiau ši legenda į Lochneso apylinkes kasmet sutraukia per 300 tūkst. turistų iš viso pasaulio.
Škotija glaudžiai susijusi ir su Didžiosios Britanijos karališkąja šeima. Čia įsikūrusi Stirlingo pilis, kur vyksta karališkosios šeimos atstovų karūnacijos ritualas, Glamzo pilyje prabėgo karalienės Elžbietos vaikystė. Holirudo rūmai greta Edinburgo – oficiali Jos Didenybės rezidencija Škotijoje.
Sveiki atvykę į Edinburgą!
Škotijos sostinė – Edinburgas, galingas senas miestas, kurį vainikuoja aukštai virš gatvių ant granito uolos iškilusi pilis. Būtent šioje pilyje Škotijos karalienė Marija 1566 metais pasitiko į pasaulį ateinantį legendinį Škotijos karalių Džeimsą VI, vėliau tapusį Džeimsu I.
Rugpjūtį į Edinburgą suplūsta minios žmonių – tuomet prasideda tarptautinis teatro meno festivalis, kurio metu galima išvysti šimtus aktorių iš viso pasaulio. Fridžo festivalis taip pat siūlo gausybę įdomių reginių bei įspūdingą naktinį škotų paradą – su kiltais ir būgnais.
Škotija – pirmoji pasaulio šalis, sukūrusi savo gaisrinės tarnybą. Ji pradėjo veikti Edinnburge.
Beje, Edinburgas – antras pagal dydį Škotijos miestas, didžiausiasis – Glazgo uostas, iš kurio į savo kelionę leidosi ir Žiulio Verno sukurtas populiarusis kapitonas Grantas.
