Nedarbo smaugiamame Panevėžyje artėjantis šildymo sezonas grasina socialiniu sprogimu. Tūkstančiai panevėžiečių dar negrąžino skolų už praėjusių metų šilumą, o jau po mėnesio pradės plaukti naujos sąskaitos.
Šilumos, vandens, elektros ir dujų tiekėjai kas mėnesį teismams perduoda apie 400 skolininkų. Tačiau pabrangus geriamajam vandeniui, o nuo kitų metų brangstant ir elektrai, vilties išsimokėti netekusių skolininkų armija turėtų dar išaugti.
Jau dabar pinigų socialinėms išmokoms pritrūkusi Savivaldybė griebiasi už galvos – kompensacijoms už komunalines paslaugas biudžete trūksta kelių milijonų litų.
Daugiausia – apie 11 mln. Lt – vartotojai prasiskolinę šilumos ir karšto vandens tiekėjai „Panevėžio energijai“. Gyventojai bendrovei skolingi 3,8 mln. Lt. Vidutiniškai kiekvienam bendrovės šildomam privataus vartotojo būstui tenka 700 Lt skola. Rekordinė vieno gyventojo skola, susidariusi nemokėjus 10 metų, siekia 28 tūkst. Lt.
Net trečdalis gyventojų skolos tenka socialinių būstų nuomininkams.
„Panevėžio energija“ teismui jau perdavė apie 350 ieškinių 500 tūkst. Lt skolai išieškoti.
Anot bendrovės pardavimų skyriaus viršininko A.Kriaučiūno, kiek skolininkų perduodama į teismą, lemia ne skolos, o pačios įmonės pajėgos.
„Kartais fiziškai nebepajėgiam skolininkų perduoti teismams, nes darbuotojų etatų negalime didinti. Bet skola niekur nedings. Problema tik ta, kad iš dalies skolininkų antstoliai negali jos išieškoti – nedirba, neturi turto, gyvena socialiniame būste, turi mažamečių vaikų“, – „Sekundei“ teigė A.Kriaučiūnas.
Sumoka visi
Nemokių vartotojų skolos gula ant visų vartotojų pečių.
„Įsiskolinimų neišdalijame sumokėti visiems vartotojams, bet pritrūkus apyvartinių lėšų tenka imti paskolą, o palūkanų dalis įskaičiuojama į šilumos kainą“, – pripažino viršininkas.
A.Kriaučiūnas viliasi, kad išaugus nedarbui ir sumažėjus gyventojų pajamoms, nuo augančių skolų tiekėjams žmones išvaduos skiriamos kompensacijos. Per devynis šių metų mėnesius kompensacijos už karštą vandenį ir šildymą skirtos 40 tūkst. gyventojų.
Panevėžio savivaldybė bendrovei iki šiol nesumokėjusi 640 tūkst. Lt kompensacijų už šildymą. Jos pačios skola už biudžetinių įstaigų šildymą siekia 4,5 mln. Lt.
„Kitų rajonų – Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Zarasų – savivaldybės sugeba net ir tokiu sunkmečiu atsiskaityti. Gal mažosios savivaldybės taupiau gyvena?“ – stebėjosi A.Kriaučiūnas.
Be elektros ir dujų
Už gamtines dujas „Lietuvos dujoms“ Panevėžio miesto ir rajono gyventojai skolingi 250 tūkst. Lt. Tik 27 abonentai įsiskolinę po daugiau nei tūkstantį, kitų skolos gerokai kuklesnės – šimtai ar tik dešimtys litų. Didžiausia skola – apie 6 tūkst. Lt – gula ant vieno individualaus namo savininko pečių.
Šimtatūkstantines vartotojų skolas skaičiuoja Rytų skirstomieji tinklai: 2399 Panevėžio miesto ir rajono gyventojai už elektrą skolingi apie 264 tūkst. Lt. Dar dvigubai tiek – apie 559 tūkst. Lt – elektros tiekėjams skolingos įmonės.
RST Panevėžio regiono elektros tiekimo direktoriaus Juozo Januškos teigimu, Panevėžio regione skolininkų skaičius ir skolų dydžiai, palyginti, yra nedideli ir taip ženkliai neauga, kaip kituose regionuose.
Tačiau pastebima tendencija, kad ir čia didėja įmonių skolos. Tai lemia vis naujai skelbiami bankrotai, įmonių likvidavimas.
Pasak J.Januškos, piktybiškai vengiantiems bendrauti su elektros tiekėjais skolininkams išjungiama elektra, o skolą išieškoti perduodama tuo užsiimančiai įmonei.
Nors, jo teigimu, tik ypatingais atvejais įsiskolinimo klausimus sprendžia teismas, tačiau vien per aštuonis šių metų mėnesius Panevėžio regione RST teismams perdavė apie 270 ieškinių dėl 240 300 Lt skolos išieškojimo.
Pernai per tą patį laikotarpį teismus pasiekė apie 200 RST ieškinių dėl 120 700 Lt skolos.
Savivaldybės kišenės tuščios
„Aukštaitijos vandenims“ už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą 5400 panevėžiečių skolingi 252 tūkst. Lt. Daugiausia vandens tiekėjui gyventojas yra nesumokėjęs 4250 Lt.
Per pirmąjį pusmetį bendrovė teismui perdavė 80 ieškinių dėl gyventojų įsiskolinimų.
„Nėra nustatyta, kiek laiko turi nemokėti, kad kreiptumėmės į teismą. Stebime vandens suvartojimą, skolos dydį, įvertiname administravimo išlaidas, jei kreiptumėmės į teismą. Sprendžiant įsiskolinimo klausimą visada pirmoje vietoje vadovaujamės protingumo kriterijumi“, – tvirtino „Aukštaitijos vandenų“ ryšių su visuomene specialistas Svajūnas Mikeška.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
