Ekonominio sunkmečio metu išaugo darbų apimtys tik atspindi realią situacija rinkoje: įmonės nebeturi laisvų apyvartinių lėšų, dėl ko vis rečiau sudarinėjami verslo sandoriai, kasdien auga likviduojamų įmonių skaičius, o Ūkio ministerijoje susidarė norinčiųjų įgyti bankroto administratoriaus pažymėjimą eilės.
„Tad skolų išieškojimo bendrovėms, kurių pelnas priklauso nuo išieškotų sumų, dabar yra ne „aukso amžius“, o sunkių išbandymų metas“, – įsitikinęs „Skolų išieškojimo biuro“ (toliau SIB) direktorius Almantas Čelkonas.
Krizė ištiko ilgą laiką stipriausia pasaulyje laikytą JAV finansų imperiją, Islandijos premjeras, kreipdamasis į tautą, pripažino valstybės bankroto faktą, Latvijos politikai suskubo rengti naujus įstatymus, kad bankams atsiimant turtą šalies gyventojai nebūtų iškraustyti į gatvę. Visa tai rodo, kokia padėtis vyrauja visame pasaulyje. Lietuva nėra išimtis.
Rizika, susijusi su galimybėmis grąžinti skolą, paprastai didėja lėtėjant ekonomikos augimui, nes sparčiai augant ekonomikai, įmonės tikisi, kad teigiama pajamų, turto vertės, užimtumo didėjimo tendencija bus ir ateityje, tad gali pervertinti jos ilgalaikį tvarumą. Taip ir nutiko: Lietuvos banko duomenimis vis sparčiau auga vėluojančių atsiskaityti įmonių skaičius ir bendri verslo sektoriaus finansiniai įsipareigojimai. Ypač mokumo būklė prastėjo nekilnojamojo turto sektoriuje.
„Smunkant vartojimui, pastebimai mažėjant veikiančių ūkio subjektų, gausėjant likviduojamų įmonių ir augant jų įsiskolinimams, imta steigti vis daugiau skolų išieškojimo įmonių, kurių daugėja taip sparčiai, kaip 2006–2007 m. nekilnojamojo turto ir statybos bendrovių. Tuomet šie sektoriai pritraukė daug neprofesionalių vystytojų, kurie įtakojo tai, jog šiuo metu bankrutuojančių įmonių viršuje - vien nekilnojamo turto sektoriaus įmonės. Ar neištiks ta pati lemtis ir šiuo metu greito ir lengvo pelno besivaikančių skolų išieškojimo įmonių?“ - svarstė SIB vadovas A. Čelkonas.
„Nemažai verslininkų jau neberūpi Vyriausybės „gelbėjimo“ planai, jų įmonės buvo priverstos žlugti, deja, net ateities perspektyvos nieko gero nežada. Oficialiai skelbiamuose duomenyse, daugelis Lietuvos įmonių – vis dar finansiškai stabilios, tačiau atlikus detalesnę analizę, patikrinus jų sąskaitas banke bei įsipareigojimus kreditoriams, kurie dar nesikreipė dėl skolos išieškojimo, pamatytumėte priešingą vaizdą“, – įsitikinęs A.Čelkonas.
Anot jo, esant tokioms rinkos sąlygoms mes nenusigręžiame ir nuo skolininkų, kurie nesusitvarko su iškilusiais finansiniais sunkumais. Ieškoma optimaliausių sprendimų, kaip skolininkai gali grąžinti skolas savo kreditoriui. Tokia išeitis palanki abiems pusėms, mat kreipiantis į teismines instancijas, dažnai kreditorius taip ir neatgauna skolų ir dar viena įmonė pasmerkiama žlugti. Be to, neretai net teigiamas teismo sprendimas nepadeda kreditoriui atgauti pinigų, priešingai, jam dar reikia padengti teismines išlaidas.
„Jei įmonės veikla nuostolinga, tarpininkaujame parduodant verslą ir padedame įsitvirtinti užsienio rinkose. Šiuo metu statybine technika prekiaujančiomis įmonėms siūlome perspektyvias galimybes Baltarusijos rinkoje. Lyginant su Lietuva, daug pigesnė kvalifikuota darbo jėga, nebrangūs ekonominiai ištekliai, pakankamai išplėtota kelių infrastruktūra. Be to, ši šalis priklauso muitų sąjungai su Rusija ir kitomis NVS respublikomis, o tai itin aktualu prekybininkams. Šiuo atžvilgiu, Baltarusija turi didelį potencialą augti, o Lietuvių verslininkai prie šio augimo gali prisidėti savo produkcija ar paslaugomis. Tačiau norint įsitvirtinti, reikia perprasti Baltarusijos rinkos žaidimo taisykles, t.y. išmanyti įstatyminę bazę, nes užsienio investuotojams čia numatyta daug papildomų sąlygų“ – apie galimas alternatyvas į užsienio rinkas pasakoja A. Čelkonas.
