Skolų išieškojimo bendrovių specialistai pastebi, kad gerėjant Lietuvos ekonominiams rodikliams, vis daugiau įmonių ir fizinių asmenų kreipiasi ne tik dėl skolų išieškojimo paslaugų, bet ir dėl prevencinių priemonių.
Skolos išieškojimas yra sudėtingų procesų visuma, apimanti ne tik pačios skolos tiesioginį išieškojimą, bet ir skolininko turto paieškas, jo finansinės padėties analizę, pretenzijų pateikimą, derybas ir net teisinio proceso administravimą.
Keičiasi požiūris į skolų išieškojimo įmones
UAB „Creditum“ skolų išieškojimo firmos direktorius Kęstutis Petraitis „Verslosavaite.lt" teigė, kad skolų išieškojimo paslaugos tampa vis populiaresnės.
„Kiekvieną dieną yra pasirašomos sutartis su klientais dėl skolų išieškojimo. Didėja įmonių vadovų pasitikėjimas skolų išieškojimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, o požiūris į šias paslaugas tampa pozityvesnis“, - sakė K. Petraitis.
Pašnekovas pastebėjo, jog vis dažniau pasitaiko išieškojimai iš fizinių asmenų ir bylų su išieškojimais iš skolininkų užsienyje. Tokiu atveju tenka susidurti su sunkumais dėl kalbos barjero ir teisinių skirtumų.
Darbo metodai
Skolų išieškojimas vykdomas keliais etapais. Ikiteisminiame procese skolų išieškojimo firmos veda derybas telefonu, teikia raginimo raštus, tiesiogiai bendrauja su kreditoriais, surenka ir analizuoja informaciją apie kliento mokumo galimybes, platina informaciją apie kliento nemokumą esamų ir galimų verslo partnerių tarpe arba internete. Esant reikalui yra kreipiamasi į teismą bei tarpininkaujama perduodant bylą antstoliams.
„Procedūrų eiga priklauso nuo esamos įmonės-klientės būklės, todėl nėra vieno metodo, tinkančio visoms situacijoms“, - kalbėjo UAB „Skolų išieškojimo biuras“ direktorius Almantas Čelkonas, pridurdamas, jog pradėti skolos išieškojimą rekomenduotina praėjus ne daugiau kaip dviems mėnesiams nuo skolos atsiradimo datos.
Prevencinės galimybės
Skolų išieškojimo specialistai pastebi, kad klientai pradeda aktyviau naudotis skolų išieškojimo įmonių teikiamomis prevencinėmis paslaugomis. Pasak UAB „Skolų išieškojimo biuras“ direktoriaus A. Čelkono, klientams, kurie kreipiasi dėl skolos susigrąžinimo, kartais jau yra per vėlu ją atgauti. Todėl norint to išvengti, vis daugiau klientų suvokia prevencinių paslaugų svarbą.
„Informacija apie juridinių asmenų ar Lietuvos ir užsienio įmonių patikimumą, kliento mokumą, rizikos faktorių įvertinimas – šios priemonės padeda apsisaugoti nuo nepatikimų įmonių bei asmenų“, - kalbėjo pašnekovas.
Skolų išieškojimo įmonės duomenis apie skolininkus bei informaciją apie įmonių finansinę veiklą gauna tik legaliais būdais: iš Valstybinės Mokesčių inspekcijos, VĮ „Registrų centras“, Statistikos departamento, „Regitros“ ir kt. Visa įmonės darbui reikalinga informacija iš minėtų šaltinių yra perkama, kartais informacija apie skolininkus gaunama iš savų klientų arba partnerių ją perkant arba keičiantis.
Lietuvoje pasislėpti sunku
Dažnai pasigirsta, jog skolų išieškojimas – puikus šmeižimo įrankis.
„Vargu ar kam malonu girdėti, ar matyti savo „reklamą“ spaudoje ar kur kitur kaip skolininko, arba asmens kuris nevykdo savo įsipareigojimų. Tačiau tai nieko bendro neturi su šmeižimu. Šmeižtas, mano žiniomis, yra tikslingas klaidingų faktų platinimas. Jei skolininkai savęs nežemintu savo elgesiu, t.y., laiku atsiskaitytų ir nevengtų įsipareigojimų, nebūtų jokių aliuzijų į šmeižtą“, - savo nuomonę dėstė UAB „Creditum“ direktorius K. Petraitis.
UAB „Skolų išieškojimo biuras“ direktorius priduria, kad firmos užsiimančios skolų išieškojimu, turėtų didesnį dėmesį skirti skolininkams, kurie piktybiškai negrąžina pinigų. Anot jo, tokie verslininkai jau yra „įvaldę“ sistemą, kaip reikia bendrauti, kai skolų išieškojimo firma kreipiasi dėl skolos grąžinimo.
„Mano nuomone, nėra blogų įmonių, yra tik netinkami vadovai. Kodėl vienos firmos turi grąžinti skolas, o kitos ne? Yra įmonių, kurios piktybiškai neatiduoda skolų, verkšlena ir žada tikrai grąžinti. Po kiek laiko bankrutuoja ir skolintojas nebesitiki atgauti pinigų. Tačiau po metų ar daugiau tie patys skolininkai sukuria naują firmą, kuri vis tiek turi grąžinti likusią skolą. Lietuva mažas kraštas likti nepastebėtam“, - savo nuomonę dėstė A. Čelkonas.
Procesas pradedamas tik įrodžius skolą
Teisininkų teigimu, skolų išieškojimo procesas gali būti pradėtas tik tada, kai viena iš šalių yra pažeidusi kitos šalies teises. Tik kreditoriams pateikus skolą patvirtinančius dokumentus ir pasirašius atstovavimo sutartį ar įgaliojimą, kuris leistų atlikti veiksmus kliento vardu.
Vesdami derybas su kreditoriais ir debitoriais, skolų išieškojimo specialistai turi remtis visais Civilinės teisės įtvirtintais principais numatytais LR Civiliame kodekse bei kituose įstatymuose.
Airida Poškutė
