„Sodra“ yra suskaičiavusi, kad Lietuvoje iš viso yra 615 tūkstančių gyventojų, kurie patys privalo mokėti PSD įmokas. Tačiau metų pradžioje 252 tūkst. iš jų buvo skolingi daugiau nei 3 eurus. Bendra PSD skola šių metų pradžioje siekė 125 mln. eurų.
„Šiuo metu „Sodra“ turi 36,7 tūkst. ilgalaikių skolininkų, kurių PSD skola susidarė nuo 2016 metų ir kiekvieno jų skola per šį laikotarpį viršija 1400 eurų. Iš esmės tai yra maksimali skola už visą laikotarpį, kurį PSD įmokas administruoja „Sodra“. Šie gyventojai PSD įmokų nėra mokėję, nors jiems jos yra priskaičiuojamos. Bendra jų skola viršija 50 mln. eurų. Tikėtina, kad daugelis šių gyventojų yra išvykę iš Lietuvos ir nustatyta forma nedeklaravę išvykimo“, – aiškino „Sodros“ komunikacijos atstovas Saulius Jarmalis.
Gyventojui PSD įmokos priskaitomos tuomet, kai jis išvyksta į kitas šalis, tačiau išvykimo nedeklaruoja nustatyta tvarka. Nors „Sodra“ sako daranti viską, kad gyventojus informuotų apie išvykimo deklaravimą ir PSD prievoles, dalis gyventojų susirūpina tik gavę mokėjimo nurodymus.
Pasiteiravus, kaip įmanoma susiruošusiam į tėvynę išvengti finansinės naštos, „Sodros“ atstovas priminė, kad dirbant Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse bei Šveicarijoje asmuo sveikatos draudimo įmokas turi mokėti tik vienoje šalyje.
„Taigi, pavyzdžiui, jeigu dirbama Jungtinėje Karalystėje, „Sodrai“ reikia pateikti nustatytos formos pažymą iš tos šalies kompetentingos įstaigos, kad gyventojas mokėjo sveikatos draudimo įmokas toje šalyje. Tokiu atveju gyventojui PSD įmokos Lietuvoje nepriskaitomos, o sumokėtos ar nuskaičiuotos įmokos – grąžinamos“, – aiškino S. Jarmalis.
Nuo 2016 metų „Sodra“ pagal pateiktus dokumentus nustatė galėjimo nemokėti PSD įmokų laikotarpius 77 tūkst. asmenų. Iš jų maždaug 15 tūkst. gyventojų jų sumokėtos ar nuskaičiuotos įmokos buvo grąžintos dėl to, kad jie buvo draudžiami sveikatos draudimu kitoje ES šalyje ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus.
„Grįžtantiems migrantams rekomenduojama visais atvejais paprašyti užsienio šalių kompetentingų institucijų pažymų ne tik apie sveikatos draudimą toje šalyje, kurioje dirbo, bet ir apie mokėtas socialinio draudimo įmokas – toje šalyje įgytą socialinio draudimo stažą. Tai svarbu, kai gyventojas pradeda dirbti Lietuvoje ir nori įgyti teisę į socialinio draudimo išmokas – ligos, motinystės, nedarbo. Šioms išmokoms gauti reikalaujama tam tikro stažo. Pavyzdžiui, norint gauti ligos išmoką reikia būti įgijus bent 3 mėnesių per pastaruosius 12 mėnesių socialinio draudimo stažą. Tokiu atveju ES šalyje įgytas stažas gali būti sumuojamas“, – rašoma tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Jau išieškojo 10 milijonų
Nemokantiems įmokų kaupiasi skola, kuri gali būti nuskaičiuota nuo sąskaitos. Šiemet per pirmąjį pusmetį savarankiškai PSD mokantiems asmenims „Sodra“ mokėjimo nurodymus teikė penkis kartus ir iš viso pateikė apie 360 tūkst. mokėjimo nurodymų už 100 mln. eurų.
„Daliai gyventojų mokėjimo nurodymai pateikti kelis kartus – pavyzdžiui, jeigu gyventojas yra ilgalaikis skolininkas, jam pateikiamas mokėjimo nurodymas. Po mėnesio skola padidėja – gyventojui pateikiamas mokėjimo nurodymas tai sumai, kuria skola padidėjo. Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį išieškota 10 mln. eurų“, – dėstė S. Jarmalis.
Tačiau jis pabrėžė, kad „Sodros“ tikslas nėra medžioklė, o pirmiausia – informuoti gyventojus apie tai, kad turėtų sumokėti PSD įmoką, jeigu anksčiau to daryti jiems nereikėjo, bei paraginti sumokėti įmokas tuos gyventojus, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių to nepadarė laiku.
Dėl to gyventojai asmeninėmis žinutėmis informuojami kiekvieną mėnesį. Pirmiausia dar tuomet, kai prievolės mokėti PSD įmoką nėra, bet ji gali atsirasti. Jeigu gyventojas įmokos nesumoka, kitą mėnesį „Sodra“ jam primena apie susidariusią skolą ir pasekmes – nutrūkusį sveikatos draudimą bei paraginą įmoką nedelsiant sumokėti. Po kurio laiko gyventojui siunčiamas įspėjimas, jog „Sodra“ gali imtis veiksmų įmoką nuskaičiuoti. Mokėjimo nurodymai teikiami kone kiekvieną mėnesį ir dažniausiai įtraukiami nauji skolininkai, kurių skolos susidarė už du mėnesius.
Karbauskio pataisos nesulaukė palaikymo
Dar prieš kelis mėnesius emigrantų dalią siekė palengvinti „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis, iniciavęs pataisas, kuriomis numatoma, jog tuo atveju, kai žmonės „Sodrai“ pateiktų dokumentus apie ES šalyse gaunamas pajamas ir mokesčius arba Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) užpildytų išvykstančio gyventojo deklaraciją, būtų laikoma, kad jie yra deklaravę savo išvykimą. Taigi, jiems išnyktų pareiga mokėti PSD, nesikauptų ir skola. Tačiau pataisai dėl trūkumų nepritarė nei Vyriausybė, nei Seimo komitetas.
Vyriausybės nutarimo projekto pažymoje nurodyta, kad įstatymas nustato pareigą Lietuvoje gyvenantiems asmenims deklaruoti savo gyvenamąją vietą, t. y. nuspręsti dėl savo gyvenamosios vietos ir ją deklaruoti yra išskirtinai paties asmens teisė ir pareiga. Duomenys apie įmokų mokėjimą kitose ES valstybėse ir faktas, kad jie „Sodros“ sprendimu yra atleisti nuo įmokų Lietuvoje mokėjimo, savaime esą neleidžia daryti išvados apie tai, kad asmens gyvenamoji vieta keičiama ir jis Lietuvoje nebegyvena. Pvz., jis gali gyventi Zarasuose, o dirbti – Daugpilyje. Asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaracija taip pat nėra patikimas išvykimą liudijantis duomuo.
„Jeigu asmenys, kurie VMI yra pateikę fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją, būtų laikomi išvykusiais iš Lietuvos <...>, tai toks reguliavimas leistų gyventojams savo noru „išstoti“ iš Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistemos ir išvengti mokestinės PSD įmokų mokėjimo prievolės atgaline data, nes būtent tokia galimybė būtų sudaroma gyventojams šioje deklaracijoje nurodant bet kokią datą. Tokiu būdu deklaruoti išvykimą „atgaline data“ asmenys galėtų net nepateikę jokių dokumentų, patvirtinančių jų teisinį statusą“, – buvo nurodoma pažymoje. Galiausia padaryta išvada, kad asmenų gyvenamosios vietos deklaravimas be paties asmens valios, pagal duomenis apie įmokų mokėjimą ar deklaracijas yra netikslingas ir sukurtų prielaidas kaupti neteisingus duomenis gyventojų registre.
