Noras pasipuikuoti prieš gimines ir bičiulius kai kuriems tautiečiams baigiasi itin nesėkmingai – prisiėmę paskolų šventėms ar įvairiems daiktams jie vėliau nebežino, kaip už tai išsimokėti.
Šventei ėmė paskolą
Jaunų žmonių noras iškelti kuo įspūdingesnes vestuvių puotas ateityje virsta šeimos tragedijomis. Ypač tokių, kurie neturėdami pinigų didelėms šventėms jų prisiskolina bankuose ar greitąsias paskolas išduodančiose įstaigose.
Prieš penkerius metus nutarusi susituokti viena klaipėdiečių pora iškart suplanavo surengti itin įspūdingą ir didelę šventę. Tačiau tam jauni žmonės neturėjo pinigų.
Tuomet pora iš banko savo vestuvėms paėmė 20 tūkst. litų vartojamąją paskolą, už kurią draugams bei artimiesiems buvo surengta išties įspūdinga šventė.
Pora prisiminė, jog šios sumos jiems nepakako, tad šventei jie dar paaukojo visas savo ir tėvų santaupas. Iš viso visas renginys kainavo beveik 30 tūkst. litų.
Jauna šeima pasakojo, jog tuoktuvės vyko dvi dienas, jose dalyvavo 50 draugų ir artimųjų.
Vietoj prisiminimų – našta
Tačiau dabar prisiminimai apie šią šventę tai šeimai apkarto – porai susilaukus dviejų vaikų, o vyrui netekus darbo vestuvėms išleistos paskolos grąžinimas tapo tikra našta.
"Mūsų sutuoktuvės buvo išties įspūdingos, tokios, kokių norėjome ir tikėjomės. Tačiau dabar suprantu, jog tai buvo klaida – tokios šventės tikrai neberengčiau, ypač už skolintus pinigus. Vestuvės mums tapo ne puikios ir įsimintinos dienos prisiminimu, o kilpa po kaklu. Nieko neturime, stengiamės iš paskutiniųjų, kad susimokėtume bankui", – apgailestavo prabangias vestuves su vyru iškėlusi Rasa.
Ji teigė supratusi, jog neturint pakankamai pinigų geriau surengti kuo kuklesnę, nei ne pagal kišenę kainuojančią šventę.
"Mes tikrai pasielgėme kaip maži vaikai – ne pagal savo galimybes, o dabar jaučiame pasekmes. Tad visiems patariu tokių klaidų nekartoti. Kai tuokėmės, apie tai negalvojome, nes atlyginimai vis augo, gyvenimas gerėjo, tačiau netikėtai šalį užklupo krizė, kuri tapo ir mūsų šeimos nelaime", – kalbėjo Rasa.
Sumos – įspūdingos
Vestuvių planuotojai teigia, jog net ir sunkmečiu susituokti pasiryžę žmonės savo šventėms pinigų negaili, tačiau tokių, kurie ryžtasi jas rengti, sumažėjo.
Pasak šešerius metus vestuves planuojančios Kristinos Vasiliauskienės, šiuo metu surengti įspūdingas tuoktuves vidutiniškai kainuoja apie 20–25 tūkst. litų. Tačiau dažniausiai jaunieji pageidauja šventei skirti apie 10 tūkst. litų.
"Surengti vestuves – nepigus malonumas, nes jaunieji nori ne tik įspūdingos ceremonijos, bet ir vakarienės, fotosesijos. Kai kurie prašo, jog juos linksmintų įžymybės, tad už 10 tūkst. litų tokių vestuvių surengti neįmanoma", – aiškino ji.
Pasak K.Vasiliauskienės, dažnai jaunieji pageidauja, kad vienodai būtų apsirengusios ir jų poros, o tai – taip pat nepigus malonumas.
Jos duomenimis, muzikantai vestuvėse sutinka groti už 800–1,5 tūkst. litų. Kai kurie jaunieji pageidauja, kad vestuvėse linksmintų ir didžėjai, tad jiems papildomai dar reikia sumokėti apie 1,5–2 tūkst. litų.
Jei norima, kad puotoje koncertuotų įžymybės, jų honorarams reikia skirti dar kelissyk didesnę sumą. Geram fotografui tenka pakloti apie 2,5–5 tūkst. litų. Vakarienei reikėtų skirti taip pat nemažai pinigų – šalti, karšti patiekalai ir gėrimai vienam asmeniui atsieina apie 150–200 litų.
Kreditai apkarsta
Įvairūs salės ar kavinės papuošimai, priklausomai nuo pageidavimų, kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų.
Kone brangiausiai, anot K.Vasiliauskienės, pasiruošti vestuvėms atsieina jauniesiems, kuriems daugiausia pinigų tenka skirti savo aprangai, žiedams.
Vedybų planuotoja patvirtino, kad išties atsiranda tokių žmonių, kurie vestuvėms ima kreditus. Taip pat ji pabrėžė, jog šioms šventėms kreditus suteikia ne tik bankai, bet ir kitos įstaigos.
"Internete apstu tinklalapių, kuriuose ne tik pateikiami patarimai, kaip vestuvių šventę susikurti kuo įspūdingesnę, bet ir pasiūlymai, iš kur gauti pinigų. Beveik visur galima išsiųsti užklausas dėl paskolų. Tad tikrai atsiranda jaunų žmonių, kurie pasinaudoja šiais pasiūlymais. Aš to daryti nepatarčiau, juk šventės ateina ir praeina, o piniginė našta lieka ilgam", – patvirtino K.Vasiliauskienė.
Išsituokdami dalijasi ir skolas
Pašnekovė teigė, jog pasitaiko atvejų, kai pasiėmusios paskolas ir iškėlusios dideles puotas poros po metų ar kelių išsiskiria.
"Tai išties labai skaudu. Jei žmonės išsiskiria, o paskolos lieka, tuomet jos dar labiau apkarsta. Man yra tekę girdėti net kelis tokius atvejus, kai išsiskyrusios poros vis dar atidavinėja vestuvėms pasiskolintus pinigus", – prisiminė vedybų planuotoja.
Po skyrybų, pašnekovės teigimu, kai kurios poros dar labiau susipyksta, nes jos nesutaria, kuriam priklauso atidavinėti paskolą.
Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė tvirtino, jog apie tokius atvejus kol kas nieko negirdėjusi. Ji patikino, kad dažnai besiskiriančios poros įsipareigojimus bankams pasidalija, todėl konfliktų tarp jų nekyla. Kol kas jai neteko girdėti, kad išsiskyrusios poros teismuose ginčytųsi, kuris sutuoktinių turėtų prisiimti paskolos naštą, paimtą vestuvėms surengti. Tačiau teisėja nė neabejoja, jog ateityje tokių bylų gali ir atsirasti, nes pastaruoju metu žmonės paskolas ima nesusimąstydami apie pasekmes.
Kam skolina, nesidomi
"Žmonės pasiima vartojamąsias paskolas, o kur tuos pinigus išleidžia, nežinome, gal ir vedybų baliui. Pagrįsti, kam jiems reikia pinigų, bankai nereikalauja. Tačiau jei žmonės ima kreditus baliams, tai jau tikrai yra bloga bendro gyvenimo pradžia. Tokių šeimų laukia dideli išbandymai. Geriau ne baliams, o bendrai buičiai, būstui imtų paskolas – tai bent jau naudinga investicija", – įsitikinęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Anot jo, šiuo metu bankai daugiausia išduoda vartojamųjų paskolų, kurių suma siekia iki 10–15 tūkst. litų.
Greituosius kreditus išduodančios bendrovės taip pat siūlo paskolas iki 20 tūkst. litų.
Tikisi ir uždirbti
Daugėja ir tokių klaipėdiečių, kurie paskolas ima ir tikėdamiesi iš tų pinigų ateityje pasipelnyti.
Viena klaipėdiečių šeima iš įvairių bankų pasiskolino apie 70 tūkst. litų, už kuriuos planavo pradėti savo verslą. Ši šeima įsigijo masažinę lovą, už kurią paklojo 14 tūkst. litų.
Ji tikėjosi, jog masažinė lova padės jiems pasipelnyti. Šis verslas turėjo būti išsigelbėjimas krizės metu, kai susirasti darbą – sudėtinga. Tačiau klaipėdiečių vizija subliūško. Šiuo metu šeimos skolos dėl didelių palūkanų išaugo tiek, jog netrukus jie gali netekti nuosavo būsto.
Pasak skolų išieškotojų, pasitaiko ir tokių žmonių, kurie paskolas pasiima kelionėms, brangiems dulkių siurbliams ir kitiems daiktams, už kuriuos vėliau nebeišsimoka.
"Pardavėjai taip įtikina žmones, kad jų parduodamas daiktas yra reikalingas, jog šie suskumba prisiskolinti pinigų. Tik po kiek laiko, kai reikia grąžinti pinigus, suvokia padarę klaidą", – patikino vienos skolų išieškojimo bendrovės darbuotojas.
Kristina Paukštytė
