Planuojama įteisinti fizinių asmenų bankrotą, kuris suteiktų galimybę palengvinti skolų naštą, ketvirtadien5 prane6a "Kauno diena".
Pastarąją savaitę Lietuvoje netyla spėlionės, ar pavyks tautiečiams atgauti bent dalį pinigų, kadaise patikėtų Gintaro Petriko įkurtam „holdingui“. Jeigu buvusiam verslininkui būtų priteista atlyginti dingusius milijonus, jam, ko gero, iki mirties ramybės neduotų antstoliai. Garsiojo bėglio advokatai įsitikinę, kad už Atlanto žlugusios įmonės savininkui kalėjimas tikrai negrėstų, mat Jungtinėse Valstijose, kaip ir kitose Vakarų Europos valstybėse, bankrotą gali skelbti ne tik įmonės, bet ir pavieniai asmenys, netinkamai įvertinę savo finansines galimybes.
Lietuvoje taip pat jau rengiamas įstatymo projektas, pagal kurį bankrotą galės skelbti ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys.
Statistikos nėra
„Analizuojame užsienio patirtį – koks fizinio asmens bankroto variantas labiausiai pasiteisina. Kitų metų pabaigoje planuojame Seimui teikti įstatymo projektą, nes šiandien Lietuvos teisinėje bazėje yra spraga. Nepajėgianti savo įsipareigojimų įvykdyti įmonė gali bankrutuoti, o žmogus – ne“, – aiškino Įmonių bankrotų valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktorius Virginijus Narvilas.
Kiek žmonių per metus gali būti paskelbti bankrutavę, tiksliai nežinoma. Net antstoliai neturi duomenų, kiek pinigų neišieškoma iš prasiskolinusių fizinių asmenų.
„Atsižvelgiant į Lietuvos ekonominę, socialinę padėtį ir į šalies bankrutuojančių įmonių skaičių, tikėtina, kad bankrutuojančių fizinių asmenų galėtų būti 2–3 kartus daugiau nei nemokių įmonių“, – skelbiama Lietuvos mokslininkų atliktame tyrime „Fizinių asmenų nemokumo problemos sprendimo būdų analizė“.
Tyrimo autoriai prognozuoja, kad jeigu 2006 m. Lietuvoje bankrotas buvo inicijuotas 755 bendrovėms, tai per metus bankrotą galėtų paskelbti 1,5–2,2 tūkst. gyventojų.
Sausros baimė
Labiausiai naujoji tvarka galėtų paliesti ūkininkus.
„Pakaktų sausros ar labai nepalankiai susiklosčiusių rinkos aplinkybių ir nemažai žemdirbių galėtų tapti nemokūs, o šiandien ūkininkas nėra juridinis asmuo“, – analizavo V.Narvilas, neslepiantis, kad krizės atveju minios kaimo žmonių būtų išmesti į gatvę, nes skoloms padengti būtų konfiskuotas visas jų turtas.
Kitas būdas, kaip bet kuris pilietis gali sugriauti savo gyvenimą, – teismų skiriamos milžiniškos kompensacijos, kuriomis vertinama neturtinė žala. Pavyzdžiui, avarijoje žmones sužalojęs vairuotojas nukentėjusiesiems gali būti priverstas sumokėti ir kelis šimtus tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti. Ar žmogus gali visą gyvenimą mokėti tokias sumas ir dar, be to, išlaikyti šeimą, niekam mūsų valstybėje galvos neskauda.
Bankams nejauku
„Lietuvoje susiklosčius ydingai praktikai, bet kuris asmuo gali būti pasmerktas visą gyvenimą dirbti tik tam, kad atiduotų skolą. Kai kurios šalys leidžia sąžiningam žmogui atsikratyti dalies skolų ir viską pradėti nuo balto popieriaus lapo“, – sakė Raimondas Kuodis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius.
Anot jo, esama padėtis, kai Lietuvoje nėra fizinių asmenų bankroto įstatymo, yra palanki ypač drąsiai paskolas dalijantiems komerciniams bankams.
Ką tai reiškia, devyniasdešimtųjų pradžioje pajuto Skandinavijoje dirbusios kredito įstaigos. Pučiantis nekilnojamojo turto burbului, žmonės pirko labai brangius butus. Ekonominei situacijai pablogėjus, skandinavai pradėjo skelbti bankrotus ir bankai tapo nekilnojamojo turto bendrovėmis, valdančiomis daug joms visiškai nereikalingų būstų.
Silpnas draudimas
Lietuvoje egzistuoja ir dar viena nemenka problema – draudimo paslaugų spektras mūsų šalyje yra gana siauras, todėl žmonės negali apdrausti įvairių rizikų.
„Ne tik žemdirbiai negali apsidrausti nuo prasto derliaus. Daugelis darbuotojų negali apdrausti savo profesijos keliamos rizikos. O Vakaruose yra draudikų sudarytos lentelės, kuriose pinigais įvertintas beveik kiekvienas žmogaus kūno organas. Kol Lietuvoje nebus normalios draudimo rinkos, tol bus didesnė asmeninio bankroto tikimybė, nes už žalą mokės ne draudikas, o ji bus priteisiama iš įmonių ir jų darbuotojų“, – apie būsimus pavojus aiškino R.Kuodis.
Apie tai, kad kol kas gyvename finansinių pavojų zonoje, kalba ir antstoliai.
„Bausmių politika turėtų būti diferencijuota pagal asmenų pajamas. Tokia tvarka galioja Skandinavijos šalyse. Kokia prasmė keliolikos tūkstančių litų baudą skirti studentui ir taip jį ne tik nubausti, bet ir sugriauti jauno žmogaus ateitį, jei iš karto aišku, kad tokių pinigų jis artimiausius kelerius ar keliolika metų neturės“, – svarstė Inga Karalienė, Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė.
Deklaravus pajamas
„Asmens bankrotą reglamentuojantis įstatymas reikalingas, tačiau jis turėtų įsigalioti tik įvedus visuotinį pajamų deklaravimą. Kitaip bus labai sudėtinga išaiškinti nesąžiningus žmones, kurie tik nori nemokėti kreditų“, – tvirtino I.Karalienė.
Ji įsitikinusi, kad būtina sudaryti galimybę leisti skolininkui atsistoti ant kojų – taip galima atgauti daugiau lėšų nei, kaip dabar, stumiant jį į dar didesnę duobę ir kartu verčiant slėpti turtą bei pajamas.
Šiuo metu antstoliai labai dažnai susiduria su tokia padėtimi, kai žmonės, kuriuos persekioja skolų išieškotojai, gyvena prabangiai, tačiau vengia gauti oficialių pajamų, o visas turtas yra registruotas ne jų vardu.
„Vis dėlto vertėtų skolininkui palikti galimybę atsispirti ir gyventi toliau. Šiandien skolų turintis žmogus negali įsigyti nei automobilio, nei televizoriaus, nes daiktai bus konfiskuoti. Jei šalia tokio piliečio būtų administratorius, kuris kontroliuotų pajamas ir išlaidas, prasiskolinęs tautietis galbūt net galėtų pretenduoti gauti banko kreditą“, – aiškino I.Karalienė.
Skolos nepamirštamos
Tačiau bankrotas prasiskolinusiam piliečiui nebūtų lengviausia išeitis, nes ne visos jo skolos nugrimztų į užmarštį.
„JAV nurašoma tik dalis skolų ir bankrutuoti galima tik vieną kartą per 8 metus, kad šiomis lengvatomis nebūtų piktnaudžiaujama. Tarkim, jei žmogui vietoj tūkstančio litų skolos paliekama 300 litų, tai jau būtų pakankamai didelė parama bandantiems atsistoti ant kojų. Paskiriamas administratorius, kuris keletą metų kontroliuoja, kad nebūtų piktnaudžiaujama. Pavyzdžiui, toks pilietis negali pirkti prabangos prekių“, – asmens bankroto niuansus vardijo V.Narvilas.
Naujo gyvenimo pradžia
Kitose valstybėse apribojimai dar griežtesni. Skandinavijoje bankrutavusiam asmeniui ir jo šeimos nariams neleidžiam dirbti vadovais, užimti atsakingų pareigų.
„Šiandien Lietuvoje nemokus žmogus iš karto išmetamas į gatvę. Daugumoje kitų valstybių asmens bankrotas – naujo gyvenimo pradžia. Laikomasi nuostatos, kad geriau leisti žmogui atsitiesti ir taip atgauti bent dalį skolų, nei versti pilietį degraduoti“, – kalbėjo V.Narvilas.
Ekspertas neslepia, kad tokiu įstatymu bankai neapsidžiaugtų, tačiau valstybei reikia rūpintis ir visuomenės interesais.
„Galbūt priėmus šį įstatymą, finansinės institucijos pradės atidžiau išduoti paskolas. Kol kas piliečių finansinėms ir socialinėms problemoms spręsti neturime jokio įrankio“, – neslėpė Įmonių bankrotų valdymo departamento vadovas.
Tačiau Lietuvos vartotojai turėtų įvertinti ir kitas įstatymo pasekmes. Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius R.Kuodis įspėja, kad kai tik bankai įvertins, kad didėja rizika atsirasti asmeninio bankroto galimybei, tai iš karto pajus jų klientai, nes turės mokėti didesnes palūkanas.
Arūnas MILAŠIUS
