Kaip pastebi „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė, šalies gyventojai būstui skolinasi ne tik rečiau ir mažesnėmis sumomis, bet ir labiau apgalvoję savo pasirinkimą: „Lietuvos žmonių lūkesčiai tapo racionalesni. Dabar būsto paskolos atėjęs gyventojas pirmiausia pasidomi ne kokią maksimalią sumą galės pasiskolinti, bet nuodugniai aiškinasi skolinimosi sąlygas, aptaria rizikas, įvairius būsto paskolos grąžinimo scenarijus. Be to, vis daugiau būsto paskolos gavėjų apsvarsto galimybę draustis gyvybės draudimu“.
Naujoji tvarka pratina planuoti ir taupyti
J. Gumuliauskienė pabrėžia, kad prie tvaresnio skolinimosi įpročių formavimosi Lietuvoje akivaizdžiai prisidėjo 2011 m. lapkričio mėnesį įsigalioję Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatai. Sugriežtinta tvarka užkirto galimybę būstą įsigyti vien skolintomis lėšomis. Lietuvos banko reikalavimai numato, kad paskolos suma negali viršyti 85 proc. įsigyjamo būsto rinkos vertės arba kainos, o bankui kas mėnesį grąžinama suma – daugiau kaip 40 proc. šeimos mėnesio pajamų.
„Reikalavimas būsto paskolos gavėjui sutaupyti ir įnešti ne mažesnį kaip 15 proc. būsto kainos pradinį įnašą pirmiausiai leidžia pačiam gyventojui, ketinančiam imti paskolą, tiksliau susiplanuoti savo finansų pokyčius po paskolos gavimo, įsivertinti mokumo rezervus ir taupymo galimybes. Visa tai pasvėrus galima priimti racionaliausią sprendimą – skolintis numatyta apimtimi, atidėti sprendimą vėlesniam laikui, o gal sumažinti reikalavimus, keliamus būsimam šeimos būstui“, – komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė.
15-30 proc. būsto vertės dydžio pradinį įnašą šiuo metu sukaupia didžioji dauguma būstui besiskolinančių asmenų (79 proc.), 15 proc. paskolos gavėjų įneša nuo 30 iki 50 proc. dydžio įnašą, 6 proc. skolinasi mažiau nei pusę būstui įsigyti reikalingos sumos. Tuo tarpu 2008 m. su mažesniu nei 15 proc. pradiniu įnašu buvo išduodama apie 40 proc. būsto paskolų, 2011 m. tokių paskolų dalis siekė 17 proc.
Skaičiuojama, kad pradiniam įnašui reikalingą sumą Vilniuje gyvenanti šeima sutaupo per maždaug 2,8 metus.
Sugriežtinus skolinimosi tvarką, šiek tiek išaugo būsto paskolos gavėjų amžiaus vidurkis – nuo 36 iki 37 metų. Būstui dažniausiai skolinasi šeimą sukūrę asmenys, gyvenantys mieste, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys aukštesnes nei vidutines pajamas.
Daugėja gyventojų, patenkintų savo sprendimu skolintis
Šių metų pavasarį bendrovės „Spinter tyrimai“ „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos duomenys rodo, kad pradėję skolintis atsakingiau gyventojai yra labiau patenkinti savo būsto paskolos sprendimu. Į klausimą, ką darytų kitaip, jei turėtų galimybę iš naujo priimti sprendimą dėl skolinimosi būstui, 30 proc. apklaustųjų atsakė, kad nieko nekeistų. 2011-aisiais patenkintų savo sprendimu buvo tris kartus mažiau – vos 10 proc. 2011 m. 27 proc. apklaustųjų taip pat teigė, kad jei turėtų galimybę iš naujo priimti sprendimą, įvertintų daugiau galimų rizikų ir skolintųsi mažesnę sumą. Taip manančių šiemet yra 18 proc.
Poreikį skolintis koregavo ir kritusios nekilnojamojo turto kainos
Šiuo metu šalies gyventojai būstui vidutiniškai skolinasi maždaug 155 tūkst. litų, planuojant paskolą išmokėti per dvidešimt metų. Palyginimui, 2008 m. Lietuvos gyventojai būstui vidutiniškai skolinosi 170 tūkst. litų, sunkmečiu (2009–2010 m.) vidutinė būsto paskola siekė maždaug 168 tūkst. litų. 2011 m., sugriežtinus skolinimosi sąlygas, buvo fiksuojamas laikinas vidutinės būsto paskolos sumažėjimas iki maždaug 146 tūkst. litų.
Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje sudaryta 1,5 mlrd. litų vertės būsto paskolų. Daugiausia jų suteikiama Vilniuje, kur taip pat sudaroma ir daugiausia nekilnojamojo turto įsigijimo sandorių. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius sostinėje buvo sudaryta per 5,5 tūkst. sandorių. Tai yra beveik tiek pat, kiek jų buvo sudaryta per tą patį laikotarpį 2008 m. ir beveik 70 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu ir 2009, ir 2010 m. Vidutinė Vilniuje įsigyjamo būsto kvadratinio metro kaina šiuo metu yra maždaug 3,7 tūkst. litų, 2008 m. ji siekė apie 5,7 tūkst. litų.
Nekilnojamojo turto sandorių rinka pastebimai auga visoje šalyje. Per tris šių metų ketvirčius jų buvo sudaryta daugiau nei 25 tūkst., tai yra, maždaug ketvirtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir beveik trečdaliu daugiau nei užpernai.
„Kritusios nekilnojamojo turto kainos taip pat koreguoja skolinimosi apimtis. Būstas tapo įperkamesnis, todėl didžioji dauguma gyventojų jį įsigyja nuosavomis lėšomis, dalis jų vertina nekilnojamąjį turtą kaip patrauklią santaupų vertės išsaugojimo formą. Taip pat pastebime, kad pasirašantieji būsto paskolas skolinasi mažesnes sumas“, – apibendrina „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento vadovė J. Gumuliauskienė.
