„Vakaro žinios“ paskelbė skolas visuomenei perleidusias bendroves. Jos sėkmingai bankrutavo, bet dauguma vėl sėkmingai veikia. Akcininkus ir direktorius valstybė įslaptino, kaip ir atleido nuo skolų. Bet „nelaimėlius“ pažinsite: gal pas juos dirbote ar šalia gyvenate. Sutikę pasakykite AČIŪ, kad kiekvienas jūsų šeimos narys tapo skolingas 4564 litus.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pripažįsta: nors neatsakingi ar net nesąžiningi politikai verslui skolindavo milijardus litų, ir daugiau nei pusė milijardo jau dingo, kieno nors kaltę įrodyti neįmanoma.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė ("News Bridgepix" nuotr.)
Klaikūs sprendimai
- Pernai Valstybės kontrolė suskaičiavo, kad teks nurašyti skolų valstybei dar už beveik 0,4 mlrd. litų. Kokios šių metų prognozės?
- Į šį klausimą kol kas negaliu atsakyti, nes tokių duomenų dar neturime. Dar nėra baigta ataskaita.
- Valstybė neretai nurašo skolas net pelningai dirbančių įmonių, kurios sugeba savo akcininkams išmokėti dividendus. Iš kur toks dosnumas?
- Kreipėmės į Finansų ministeriją po "Vakaro žinių" publikacijos. Mums atsakė, kad šiuo metu tokios skolos nebuvo nurašytos. O 1997-aisiais tokių atvejų tikrai buvo. Klaikių sprendimų būdavo.
Nesėkmė - sėkmė
- Ne viena akcinė bendrovė pasiskolino iš valstybės milijonus, po to sėkmingai bankrutavo. Skolos nurašomos, įmonė atsikuria jau kaip UAB net su tais pačiais akcininkais ir vadovais. Ar tokios machinacijos teisėtos?
- Nepakankamas teisinis reglamentavimas tokiems atvejams leisdavo susidaryti. Kartais būdavo nepagrįsti politiniai sprendimai, leidę bankrutavusioms įmonėms kaip Feniksui atgimti. Mūsų valstybės istorija rodo, kad tokie atvejai - nereti.
- Ar jums nėra keista, kad valstybė skolindavo net įmonėms, kurioms vadovaudavo šešėlinio pasaulio atstovai?
- Tikrai nebūdavo pakankamai žiūrima į šiuos dalykus. Trūko ir administracinių valstybės valdymo gebėjimų. Skolos valdymo dalykai yra labai sudėtingi. Gebėjimų stoka tai nulėmė. Dabar padėtis pasikeitusi. Sunku būtų įsivaizduoti, kad tai galėtų atsitikti.
Netiria, nes neįrodo
- Kodėl skolos nurašomos arba pretenduoja į nurašymą net įmonių, kurių savininkai milijonieriai turi kitą pelningą verslą? Vienas pavyzdžių - anksčiau spiritą Panevėžyje varęs verslininkas.
- Čia jau ne audito, o politinio vertinimo reikia. Tik savo asmeninę nuomonę galiu pasakyti: taip neturėtų būti.
- Nurašyta jau daugiau nei pusė milijardo skolų valstybei ir paskolų. Ar už tai kas nors buvo nubaustas?
- Bijau suklysti, bet aš nė vieno atvejo neprisimenu. Jei kas būtų buvę, tikrai butų išlikę atmintyje.
- Ar Generalinė prokuratūra neturėtų ginti viešojo intereso? Juk akivaizdu, kad, pavyzdžiui, pinigus skolinti bankrutuojančioms įmonėms yra pinigų švaistymas.
- Bet kokiu atveju iškėlus baudžiamąją bylą yra labai sunku įrodyti, kad žmogus specialiai tai darė, o ne iš nesupratimo. Įrodyti, kad kas nors skolino žinodamas, kad įmonė bankrutuos - nelengva.
Be teisės žinoti
- O kodėl visuomenė neturi teisės žinoti, kurių milijonierių skolas padengia? Finansų ministerija slepia pavardes akcininkų tų įmonių, kurių skolas apmoka mokesčių mokėtojai.
- Štai čia su jumis nesutinku. Visame pasaulyje yra pateikiama informacija visuomenei tik apie firmas. O akcininkų pavardes saugo Asmens duomenų apsaugos įstatymas. Kas tai gina - yra teisūs.
- Dabar paskolas į kairę ir dešinę taškę buvę premjerai yra visuomenės gerbiami, kai kurie užima aukštus postus. Ar bent jau politinio pasmerkimo jie nenusipelnė?
- Nėra kaltės, kurią galima įrodyti, kad kas nors sąmoningai kenkė viešiesiems interesams. O politinei atsakomybei nežinau, ar yra didelis pagrindas. Jei politikai žinos, kad už klaidingus sprendimus bus nubausti, jiems dings noras daryti ką nors rizikingo, nepopuliaraus. Ir valstybė nustos progresavusi. Ir dabar yra daugybė sprendimų, kuriuos politikai bijo priimti, nes jie yra rizikingi, nors galėtų galbūt tapti valstybės varikliu. Pasmerkimas - jūsų darbas. Jūsų žurnalistai puikiai nušviečia įvykius, o skaitytojų reikalas, kaip nušviestus politikų darbus įvertinti.
15 338 000 000 - Tiek litų yra prasiskolinusi visa Lietuvos valstybė kartu su savivaldybėmis
4564 - Vidutiniškai tiek litų dėl valdžios vykdomos politikos skolingas kiekvienas Lietuvos kūdikis, vaikas, suaugusysis bei senolis
1 729 100 000 - Tiek paskolintų litų Lietuva iki šiol dar nesusigrąžino (2007 m. duomenys)
525 145 333 - Tiek litų skolą valstybei Lietuva nurašė nuo Nepriklausomybės atkūrimo
393 000 000 - Tiek litų skolą valstybei Lietuva dar turės pripažinti beviltiška.
("VŽ inf.)
