2002 metų kovą, Ženevos automobilių parodoje, čekiškos markės stende buvo galima išvysti įdomią, akį traukiančią naujieną. Ja tapo „Škoda Tudor“ - dviejų durų kupė, kuris turėjo tapti „Škoda“ markės flagmanu ir būti vienu laipteliu aukščiau negu „Superb“ sedaną. Čekų dizaineriai nenorėdami sukurti konkurencijos brangesniems „Volkswagen“ ar „Audi“ markės modeliams, nusprendė nerizikuoti ir „Tudor“ kupė aprūpino „Superb“ modelio priekiniais žibintais, minimaliai pakeistais priekiniu ir galiniu buferiu, slenksčiais ir specialiai šiam modeliui sukurtais galiniais žibintais.Tuo tarpu likusios kėbulo detalės niekuo nesiskyrė nuo tų, kurios kiekvieną dieną „Škoda“ gamykloje buvo dedamos ant „Superb“ sedano.
Vis dėlto, keturvietis kupė buvo truputėlį trumpesnis už „Superb“. Jis taip pat turėjo šiek tiek trumpesnę ratų bazę. Žinant čekų kompanijų inžinierius, nereikėtų stebėtis, kad jie kurdami „Tudor“ kupė atsižvelgė į praktiškumą. Pagal „Škoda“ kompanijos vadovų planą, naujasis modelis turėjo sutalpinti keturis suaugusius žmones ir didžiulę keleivių mantą.
„Škoda Tudor“ buvo 4.8 metro ilgio, 1.7 metro pločio, 1.4 metro aukščio, o ratų bazės ilgis siekė 2.8 metro. Jeigu kada nors sėdėjote ant galinių pirmos kartos „Škoda Superb“ sėdynių, turėtumėte suprasti kiek ten daug erdvės. Ne išimtis buvo ir „Tudor“.
Automobilio interjeras - čekiškai praktiškas, universalus ir draugiškas vartotojui. Visi komponentai buvo paimti iš įvairiausių „Škoda“ markės modelių, tačiau norėdami jiems suteikti išskirtinumą, „Škoda“ dizaineriai suteikė jiems naują išvaizdą. 2002 metais automobilį pristatę „Škoda“ atstovai išskyrė prietaisų skydelį ir centrinę konsolę.
„Škoda“ puikiai žino, kad kompanijos flagmanai privalo turėti galinių varančiųjų ratų pavarą. Tačiau norint tai padaryti, čekams reikėjo kreiptis į „Bentley“ inžinierius arba sukurti visiškai naują platformą. Tiek vienas, tiek kitas scenarijus iškarto buvo išmestas į šiukšlių dėžę, nes niekas iš „VAG“ koncerno valdybos nebūtų jiems leidę to padaryti.
Išnaudoti prailgintą „Volkswagen Passat“ platformą turėję čekai dviračio iš naujo neišradinėjo. Priekyje buvo sumontuotas 2.8 litro, 6 cilindrų benzininį variklį, kuris išvystė 193 arklio galias. Galia buvo perduodama per mechaninę pavarų dėžę į priekinius varančiuosius ratus. Nors iš pirmo žvilgsnio automobilis atrodo stambus ir sunkus, tačiau „Tudor“ svoris siekė tik 1500 kilogramų arba tik šiek mažiau nei naujausias „BMW M3“.
Iki šiol nėra žinoma kodėl „Tudor“ nepateko į serijinę gamybą, nes šis prašmatnus kupė nuo pat pradžių buvo kuriamas su mintimi apie serijinę gamybą. Ženevos automobilių parodoje pristatytas modelis funkcionavo kaip ir bet kuris kitas „Škoda“ modelis. Spaudos konferencijos metu, vienas iš „Škoda“ atstovų prasitarė, kad „Tudor“ ateityje galėtų gauti du benzininius ir du dyzelinius variklius, tačiau... Žinant „VAG“ koncerno politiką, vargu ar vokiečiai būtų norėję matyti kaip „Škoda“ į savo stovyklą pritraukia „Volkswagen“ ar net „Audi“ pirkėjus.