Fizikos dėsniai nėra iškalti akmenyje, kaip manyta anksčiau. Kai kurie jų kinta priklausomai nuo vietos Visatoje, teigia tyrėjai.
Nauja Havajų Kecko teleskopo ir Čilės ypač didelio teleskopo surinktų duomenų analizė gali turėti didžiulės įtakos Visatos supratimui, rašo „Daily Mail“.
Fizikos „pastovumas“ – vienas labiausiai vertinamų principų moksle, tačiau mokslininkai teigia, kad mūsų žinomi „dėsniai“ gali būti „vietos potvarių“ galaktiniai atitikmenys, o kitur viskas gali vykti visiškai kitaip.
Jei šis atradimas iš tiesų teisingas, jis prieštarauja esminiams Alberto Einsteino bendrosios reliatyvumo teorijos principams ir turi didelės reikšmės laiko ir erdvės suvokikui.
Šis atradimas gali reikšti, kad Visata yra daug didesnė nei manėme, o galbūt net ir begalinė.
Tai taip pat reiškia, kad kitose Visatos vietose fizikos dėsniai gali būti priešiški gyvybei, o mažoje dalyje, kur esame mes, jie padeda ją palaikyti.
Naujojo Pietų Velso universitete, Swinburne'o technologijos universitete ir Kembridžo universitete atliktas tyrimas parodė, kad viena iš keturių žinomų fundamentaliųjų jėgų – elektromagnetizmas, žymimas simboliu „alfa“ – skirtingose Visatos vietose kinta.
Mokslininkai tyrinėjo tolimų žvaigždžių kvazarų, didžiulių, ryškių objektų, spindinčių smarkiau nei jų galaktikos, šviesą ir bandė nustatyti, kaip milijardą metų trunkančios kelionės metu šviesą sugeria metalo atomai, tokie kaip chromas, geležis, nikelis ir cinkas.
Mokslininkai tyrinėjo 300 tolimų galaktikų. Eksperimento metu nustatyta, kad atomai kosmose elgiasi kitaip nei esantys Žemėje.
„Rezultatai mus nustebino. Viena kryptimi, iš mūsų vietos Visatoje, alfa palaipsniui mažėja, o priešinga kryptimi ji palaipsniui stiprėja“, – teigia Johnas Webbas.
„Šis atradimas, jei bus patvirtintas, turės didžiulės įtakos mūsų laiko ir erdvės supratimui, be to, jis prieštarauja vienam iš fundamentalių principų, kuriuo remiasi A. Einsteino bendroji reliatyvumo teorija“, – pridūrė Julianas Kingas.
Pirmosios užuominos, kad alfa gali būti ne konstanta, pasirodė prieš dešimtmetį, kai J. Webbas su kolegomis iš Naujojo Pietų Velso universiteto analizavo stebėjimų Kecko observatorijoje duomenis Havajuose. Šie stebėjimai apsiribojo viena plačia dangaus sritimi.
Tačiau dabar J. Webbas su kolegomis stebėjimų skaičių padvigubino ir išmatavo alfa maždaug 300 tolimų galaktikų, kurių visos yra labai toli nuo Žemės. Be to, jų stebima dangaus sritis buvo daug platesnė.
Nauji duomenys gauti naudojant Europos Pietų observatorijos Labai didelį teleskopą Čilėje.
„Tokių neatitikimų iš tiesų būtų galima labiau tikėtis kai kuriose šiuolaikinėse „teorijose apie viską“, kurios bando suvienyti visas žinomas fundamentaliąsias jėgas. Vienodas, besitęsiantis alfa pokytis gali rodyti, kad Visata yra daug didesnė nei mūsų stebima dalis, galbūt begalinė“, – teigė Victoras Flambaumas iš Naujojo Pietų Velso universiteto.
„Dar viena populiari idėja – kad egzistuoja daugybė Visatų, kurių kiekvienoje galioja savi fizikos dėsniai. Net mažiausias pokytis gamtos dėsniuose reiškia, kad jie nebuvo iškalti akmenyje tuomet, kai Visata gimė. Gamtos dėsniai, kuriuos stebime, gali priklausyti nuo „erdvėlaikio adreso“ – kada ir kur Visatoje jūs gyvenate“, – aiškino Michaelas Murphy ir Swinburne'o universiteto.
Anot J. Webbo, šie nauji duomenys pateikia atsakymą į klausimą, kuris mokslininkams keletą dešimtmečių nedavė ramybės: kodėl fizikos dėsniai taip tinkami gyvybės egzistavimui?
„Atsakymas gali būti tas, kad kitos Visatos sritys gyvybei nėra tokios palankios, ir kad mūsų Visatoje aptinkami fizikos dėsniai yra tik „vietiniai potvarkiai“. Šiuo atveju nėra labai stebėtina, kad čia randame gyvybę“, – tvirtino jis.
