Pirmieji šio šalto pavasario pranašai – sodo medžiuose čirškiantys žvirbliai ir gausiai televizijos kanalus nutūpusios erotinės laidos. BTV "Atvirai" paskelbė "lengvai erotišką" laidą su Gintare Karaliūnaite. "Klausk" (BTV) kamantinėjo gėjus gražių damų ir pusdamių fone, o į laidą "Iliuzija – tikrovė" (BTV) pakviestas išpažinčiai tėvas Stanislovas stebisi, iš kur Lietuvoje gali būti gėjų, jeigu tiek daug gražių moterų?
Platoniška meile jis netikįs, bet televizijai atsisako išpažinti savo nuodėmes ir pradeda giedoti Viešpaties garbei. Toks lietuviškas pavasaris: kas kūno – kūnui, o kas sielos – sielai.
Retsykiais ir televizijoje šios temos susiliečia. Dešimtmečio senumo "Iliuzijose" (D. ir K. Matuzevičių dokumentinis filmas, L2) rašytojas J.Josadė kalba apie iliuziją, kad galime pažinti kitą ar net patys save. Nekeršijo jis už karo metais išžudytą šeimą, nors žino žudiko pavardę. Žinau ir aš, kas įgrūdo mano tėvą į Mordovijos lagerį, bet laikausi panašios pozicijos. Manau, kad tai kur kas krikščioniškiau, nei iš keršto grasinti badavimu ir kitokiomis broliškai lietuviškomis akcijomis. A.Žebriūnas Kinematografininkų sąjungos susirinkimui atsiuntė laišką: vadovu rinktis tą, kuris dar laikosi 10 Dievo įsakymų. Nežinodami, kaip kiti jų laikysis, kino žmonės perrinko G.Lukšą. Fotomenininkai gal irgi pasirinko seną vedlį – A.Sutkų, nes jis nuolat visiems primena, jog nieko tobulesnio žmonija nesugalvojo, kaip tuos 10 moralinių priesakų. Kad toli gražu ir mene ne visada jų laikomasi, L1 laidoje "Gyvenimas yra gražus" kalbėjo muzikologas V.Gerulaitis. Į šuns dienas išdėjęs spaudos ir televizijos sukurtą popmuzikos žvaigždžių "mafijytę", jis pamiršo, kad dėl pinigų kaunamasi ir itin aukštose muzikos sferose. Ir dar kaip! Tik gal čia geriau tiktų terminas "mafioso grandioso"?
V.Gerulaičio kolegė – visur spėjanti Zita Kelmickaitė apie savo gyvenimą klojo "Vakaro autografe", o košę virė kartu su aktoriumi R.Karveliu L1 laidoje "Kulinarinės kelionės". Šįkart aktoriaus liežuvis pailsėjo. Plepus "Vakaras su Marijonu" (LNK) pavirto dainingu susitikimu su "Ventukais". Lietuvos gilumoje jie dabar tokie pat populiarūs, kaip kadaise Rytis Cicinas. Bet sostinėje? Čia "Kultūra" (L1) ginčijasi dėl Šiuolaikinio meno centro likimo. Kažkas panašaus į parodą "Susikertančios erdvės", ypač kai ekrane viena miesto gatvė nuolat užvažiuoja ant kitos. Tiesa, tokį miesto gyvenimo būdą dokumentiniame kine išrado dar D.Vertovas. Tačiau koks šiuolaikinis menas be citatų? Man patiko ir įvairiose erdvėse išmėtytos kūno dalys: grąžomos rankos, kasoma pažastis, laižomos lūpos. Argi siurrealistas L.Buńuelis filme "Andalūzijos šuo" neįrodė, kokios šiurpios ar juokingos paslaptys kartais prasiveria mūsų kūne? O dėl ko kai kas rengiasi išdaužyti rusiškus "Langus" (LNK)? Arba kodėl taip sunerimo Seimo valdininkai dėl realybės šou (TV3), kuris žada parodyti tariamą apsikeitimą žmonomis? Rusijos televizija anonsuoja laidą apie apsikeitimą vaikais. "Nomeda" (TV3) diskutuoja dėl grupinio sekso. Bažnyčios vyresnybė per "Panoramą" (L1) skundžiasi, kad Lietuvai jau trūksta kunigų, nes jaunimą labiau vilioja pinigai ir gyvenimo malonumai.
Kad stokojame moralistų, dar nedejuojame. Ypač kai iliuzija sumaišoma su tikrove. D.Bukinghamas ir S.Bragg (Anglija) tyrė TV, spaudos ir reklamos pavojus vaikų ir jaunimo auditorijai. Jie pastebėjo tai, kas ir pas mus matoma plika akimi: 1) mūsų gyvenime vis daugiau medijų vaizdų; 2) ribos tarp meno ir populiariosios kultūros vis labiau nusitrina; 3) ypač greit keičiasi jaunos auditorijos poreikiai ir skoniai; 4) vis liberaliau vertinama ir sekso tema.
Knygoje "Jaunimas, seksas ir medijos" autoriai pateikia daug taiklių XXI a. pradžios apibendrinimų. Mūsų vis įsižiebiančioms (deja, neparemtoms konkrečiais ir detaliais auditorijos tyrimais) diskusijoms tiktų nuoroda, ko jaunimas gali išmokti iš medijų: "Būtina pasakyti, kad toks mokymasis priklauso ne tiek nuo medijų turinio, kiek nuo sugebėjimo įsitraukti į diskusiją apie asmeninį gyvenimą ir pamėginti suvokti "tiesą apie save". "Mokyklos lange" (L2) pamačiau, kaip vienoje Kauno mokykloje psichologas kalbasi su moksleiviais apie pavojus mūsų panelėms užsienyje. Dabar mokyklos gyvenime įgyvendinta tai, ką prieš gerą dešimtmetį TV režisierė D.Keturakytė rodė "Gimnazistuose" (L1). O kodėl negali būti atvirkščiai? Apie poreikį pasinaudoti televizijos pamokomis ir provokacijomis taip pat buvo kalbama Radijo ir televizijos komisijos bendrame posėdyje su VU Žurnalistikos institutu. Gal ir televizijos kanaluose galėtų būti pokalbių su televizija? Tik ne biurokratiško stiliaus – "sprendžiame problemas", o taip, kaip siūlo tėvas Stanislovas: kodėl Lietuvos televizijose išnyko platoniška meilė? Arba: kuo pavirto mūsų namų šventės? (Mačiau siaubingai linksmą lietuvišką filmuką tarptautiniame nekomercinio kino festivalyje "Next", Vilniuje.)Politikoje visada aktualūs seni kaimynai ir seni klausimai. "Panorama" savaitę baigė ilgu istoriniu reportažu apie Molotovo–Ribentropo paktą. Radijas "Svoboda" cituoja slaptus dokumentus apie tikrąją Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Teherano konferencijoje (1943), kur Baltijos kraštams sugaištas net pusvalandis, JAV prezidentas F.Rooseveltas sakė esąs įsitikinęs, kad po reokupavimo "žmonės balsuosią už prisijungimą prie Sovietų Sąjungos". O Stalinas pridūrė: "Atėjus laikui, bus ne viena proga tiems žmonių valios pareiškimams padaryti".
Nauji laikai – nauji žmonių valios pareiškimai. Pasaulis dar labiau siaurėja. Gūdų vidurnaktį LNK žinių tarnyboje sutikau Roką Žilinską, besiruošiantį į bendrakursių susitikimą Indijoje, mat studijavo ir ten. Nuolat besišypsantis "gatvės žvirblis" – animacininkas A.Janauskas džiaugėsi, kad Kinija pagamino net 2000 "Trumpų sujungimų" ir rodo šį jo filmuką per visos šalies televizijos kanalus. Praėjo laikai, kada kinai šaudė į žvirblius...
„Literatūra ir menas“ (www.culture.lt/lmenas)
