Užregistruotų gripo atvejų kol kas nedaug, tačiau gripo sezonas tik įsibėgėja, tad nusiraminti dar negalima. Specialistai pataria, kurios apsaugos nuo gripo priemonės yra efektyviausios ir kaip apsaugoti save ne tik nuo gripo, bet ir nuo sunkių jo komplikacijų.
Primename, kad gripui būdinga staigi ligos pradžia: pakyla aukšta temperatūra, kamuoja bendras silpnumas, kaulų ir raumenų skausmas. Vėliau pasireiškia įprastiniai peršalimo požymiai (sloga, gerklės skausmas, kosulys ir pan.).
Nors daugelis žmonių serga lengvomis gripo formomis, deja, pasitaiko ir sunkių atvejų, ir komplikacijų. Sunkiomis gripo formomis serga ir nuo jų miršta ne tik rizikos grupėms priklausantys, bet ir jauni, prieš tai buvę sveiki asmenys. Lietuvoje kasmet užregistruojama mirties nuo gripo ir jo komplikacijų atvejų. Esant dideliam sergamumui gripu, patariama kuo mažiau lankytis žmonių susibūrimo vietose, dažnai vėdinti ir drėgnai valyti patalpas, plauti rankas muilu ir vandeniu. Tačiau pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, yra skiepai.
Europos Sąjungos šalyse žmonės nuo gripo skiepijasi labai aktyviai. Pasiskiepijusiųjų rodikliai siekia 50–80 proc. Lietuva kol kas labai išsiskiria iš kitų šalių šioje srityje – kasmet pasiskiepija tik 5–6 proc. lietuvių.
Dar galima skiepytis
Nuo gripo skiepytis rekomenduojama prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau galima ir vėliau. Gripo sezono pradžia laikoma 40-oji metų savaitė (spalio pradžia), ir tęsiasi jis iki gegužės mėnesio. Dažnai kyla klausimas, ar reikia skiepytis nuo gripo kasmet, jei skiepijotės ar sirgote gripu praėjusiais metais? Specialistai rekomenduoja nuo gripo skiepytis kasmet, nepriklausomai nuo to, ar praėjusį sezoną buvote skiepytas ar sirgote gripu.
Primename, kad rizikos grupėms priklausantys asmenys (visi vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys, asmenys iki 65 metų amžiaus, sergantys lėtinėmis širdies-kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis bei kitomis lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai bei nėščios moterys) gripo vakcina skiepijami valstybės lėšomis, t. y. šiems asmenims už skiepijimą mokėti nereikia. Atkreipiame dėmesį, kad rizika sunkiai susirgti gripu yra daug kartų didesnė nei rizika, kad po skiepijimo pasireikš šalutinis skiepo poveikis.
Nuo gripo skiepytis dar nevėlu, nes gripo sezonas pakankamai ilgas, o didžiausias sergamumas gali būti dar priešaky. Jei turite klausimų apie gripo plitimo, apsisaugojimo nuo jo būdus, tarp jų ir skiepijimą, galite kreiptis į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą.
Gripo vakcinos teiraukitės savo šeimos gydytojo ir artėjant gražiausioms metų šventėms, dovanokite sau tai, kas brangiausia – sveikatą.
