Janina VANSAUSKIENĖ
Ekstremaliomis sąlygomis gyvenančios šeimos šaukiasi Savivaldybės pagalbos. Savivaldybė atsimuša: ekstremalioms situacijom pinigų nebėra.
Vanduo sunkiasi per grindis
Į redakciją paskambino Valerija Kačkienė. Moteris, namuose slauganti sunkų ligonį, prisipažino esanti beviltiškoje padėtyje.
„Kentėjome, kol vanduo buvo verandoje ir ūkiniuose pastatuose, bet dabar jau semia kambarius. Namuose iš lovos nepasikeliantis ligonis, jį drėgmė dar labiau sekina, kelia skausmus. Vanduo pūdo namą, daro didžiulius nuostolius“, – skundėsi apsemtos Sodžiaus gatvelės gyventoja.
Kai vanduo užtvindė V. Kačkienės malkinę ir visą ūkinį pastatą, gelbėdama durpių briketus, moteris juos sutempė į kambarį.
„Kur dabar juos dėti, kai ir kambarys tvinsta“, – nerimavo moteris.
V. Kačkienė bandė vandenį iš namo ištraukti pumpuodama jį iš šulinio.
„Pamaniau, sumažės šulinyje vandens lygis, sumažės ir kieme, ir name. Bet kur tau. O ir pilti ištraukto iš šulinio nėra kur, tik už tvarto. Griovių aplink beveik nėra, visur apsemta“, – pasakojo moteris.
Degučių kaimo žmonės sako, kad tokio potvynio gyvenvietėje niekas neatmena. Kolūkio laikais statyta gyvenvietė ir tiesta gatvė tvinti pradėjo pernai. Teigiama, kad potvyniai jau nebepirmąkart kyla dėl suirusios drenažo sistemos, kuri laikoma niekieno.
Seniūnė patarė rinkti pinigus
„Šiaulių kraštas“ rašė, kad prieš Kalėdas Degučių gyventojų kiemai buvo apsemti dėl nebeveikiančių melioracijos įrenginių, o spustelėjus šalčiui sklypuose atsiradę potvynio ežerai tapo čiuožyklomis.
Nesulaukdami atoslūgio žmonės tada kreipėsi į redakciją. Vandens atsitraukimo tikėtasi po to, kai Savivaldybė atsiuntė technikos ir išvalė atokiau gyvenvietės esantį drenažo rinktuvą.
Tačiau vanduo iš Sodžiaus gatvelės sodybų nesitraukė. Prasidėjus atšilimui jis dar labiau ėmė kilti ir semti namus.
Trečiadienį gyventojai išsikvietė Lygumų seniūnę Ivetą Ovsiukienę.
Seniūnė žmonėms prisipažino tegalinti padėti tik patarimu: susidėti pinigų ir kreiptis į žemės ūkio bendrovę, kad atsiųstų technikos suirusiam drenažui atkasti ir remontuoti.
„Visą naktį nemiegojau, svarsčiau, kaip tuos pinigus surinkti. Čia žmonės sunkiai gyvena, neturi darbų – pensininkai arba invalidai, be to tie, kurių vanduo dar neužtvindė, gali ne tik neprisidėti, bet ir neleisti savo sklype kasinėti“, – dėl gyvenvietės melioracijos tinklų remonto savo lėšomis ir be planų abejojo Sodžiaus gatvės gyventoja Irena Lukošienė.
Vietos gyventojų žiniomis, drenažas čia buvo klotas gal prieš keturiasdešimt metų.
Rajono valdžia žmones jau buvo įspėjusi, kad nėra išlikę kolūkio laikų drenažo planų.
Melioracijos specialistai tvirtina, kad gyvenviečių drenažas nebeveikia, nes yra suiręs, arba suardytas kasant pamatus naujiems statiniams.
Apie ES paramą nežinota
Degučių žmonės kreipėsi į Seimo narį Vitalijų Gailių pagalbos, rajono valdininkai paprašė pasidomėti, ar Žemės ūkio ministerija skirtų lėšų gyvenviečių drenažui remontuoti.
„Iš ministro gavome raštą, kad tos lėšos gali būti naudojamos, tik kaip nurodyta įsakyme“, – apie valstybės biudžeto dotacijų panaudojimą remontuojant tik tą drenažą, kuris yra apskaitomas Centriniame melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos duomenų banke, redakcijai sakė A. Jasiūnienė.
O kokiomis lėšomis turėtų būti remontuojamas ar atnaujinamas gyvenviečių drenažas, nepatekęs į minėtąjį Melioracijos statinių duomenų banką?
Rajono merė prisipažino nežinojusi, kad tam tikslui galima pasinaudoti ir Europos Sąjungos lėšomis.
Žemės ūkio ministerija savo rašte nurodė, kad „Savivaldybės gali būti pareiškėjomis ir drenažo rekonstrukcijai gauti finansavimą pagal Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“.
„Neteko girdėti, kad kuriame nors kaime žmonės būtų kalbėję apie gyvenviečių drenažo tiesimą. Todėl tai nebuvo įrašyta į strategijos planą", – A. Jasiūnienė atskleidė priežastį, kodėl Pakruojo rajono savivaldybė nepasinaudojo Europos Sąjungos parama gyvenviečių drenažui įrengti.
