Bendras įvaikintų be tėvų globos likusių vaikų skaičius – mažesnis nei užpernai: 2016-aisiais Lietuvoje gyvenančios šeimos įsivaikino 90, o 67 tokie vaikai rado prieglobstį užsienyje.
Pernai Lietuvoje įsivaikino 79 sutuoktinių poros ir 5 vienišos moterys, jie daugiausia į savo šeimas priėmė vaikus iki trejų metų (tokio amžiaus buvo 81 iš 90 vaikų).
Į užsienį pernai išvykę 47 vaikai pasiskirstė po 36 šeimas, rodo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos paskelbti duomenys.
Tarnybos atstovė spaudai Vaiva Arnašė aiškino, kad užsieniečių ir užsienyje gyvenančių lietuvių įvaikinamų be tėvų globos Lietuvoje likusių vaikų skaičius mažėja, nes jiems daugiausia siūloma įsivaikinti specialiųjų poreikių turinčius vaikus, o šeimų, galinčių priimti tokius vaikus, esą mažėja.
„Pažymėtina, jog per 2017 metus net 6 šeimos, pateikusios prašymus įvaikinti 7 specialiųjų poreikių turinčius vaikus, įvertinusios savo galimybes, atsisakė juos įvaikinti dėl sudėtingos jų sveikatos būklės. Taigi stebima tendencija, kad galimų įvaikinti vaikų, pagal vaikų turinčių specialiųjų poreikių programą, sudėtinga nepilnamečių sveikata įtakoja šeimų neigiamą apsisprendimą juos įvaikinti“, – teigė ji.
Taip pat pažymima, kad sumažėjo užsienio valstybių įgaliotų įvaikinimo institucijų, per kurias šeimos gali kreiptis dėl vaikų iš Lietuvos įvaikinimo, skaičius.
Be to, anot V. Arnašės, pastarųjų trejų metų tarptautinėje įvaikinimo praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet jau pradėjus procedūras norą globoti nepilnamečius pareiškia giminaičiai ar kiti asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvoje, arba vyresnio amžiaus vaikai pakeičia nuomonę dėl įvaikinimo, t. y. nesutinka būti įvaikinti.
