Šeštadienį 13 val., Kaune, Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje iškilmingai atidaroma paroda „Pasaulio skautijai – 100“. Prieš parodos atidarymą Prezidentūros sodelyje – šventinė skautų rikiuotė ir raportai. Po parodos atidarymo vyks konferencija „Lietuvos skautai – pasaulio dalis“, kurioje bus prisiminta Lietuvos skautų veikla prieškariu ir šiandien.
Parodoje, kurią globoja Prezidentas Valdas Adamkus, per fotografijas, dokumentinę medžiagą, organizacijų vėliavas, stovyklų gaireles, kaklaraiščius, skautų žymenis-ženkliukus bei apdovanojimus, stovyklų plakatus ir skautų darbelius pristatoma skautų istorija bei jų veiklos ir gyvenimo būdas.
Taip pat primenamas šios organizacijos įkūrėjo Anglijos lordo Roberto Baden Powellio, 1907 m. įsteigusio pirmąsias skautų bendroves, vaidmuo. Beje, jis 1933m. lankėsi Lietuvoje, kur dalyvavo skautų sąskrydyje Palangoje.
Pirmąjį skautų vienetą Lietuvoje Vilniaus lietuvių gimnazijoje 1918 m. lapkričio mėnesį subūrė Petras Jurgėla -Jurgelevičius. 1919-ųjų pavasarį jau buvo 40 skaučių ir 80 skautų (12-20 metų). 1919 m. vasario pradžioje pirmą skautų skiltį Kaune įkūrė ir jai vadovavo Kostas Vaitkus. Pirmajame suvažiavime Kaune 1922 m. buvo sudaryta Lietuvių skautų asociacija (LSA), kuri 1924 m. buvo pripažinta ir įregistruota tarptautiniame skautų biure Londone. Nuo 1925 m. ši organizacija vadinosi Lietuvos skautų brolija (LSB), o nuo 1930 m. tapo Lietuvos skautų sąjunga (LSS). Organizacijos šefu buvo pakviestas Prezidentas Aleksandras Stulginskis, vėliau Prezidentas Antanas Smetona.
Po 1940 m. Lietuvos okupacijos uždrausti ir skautai. Dalis organizacijos turto buvo patikėta saugoti dabartiniam Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui.
Lietuvoje skautavęs jaunimas nutarė savo organizaciją atkurti tremtyje – sąjungininkų okupuotoje Vokietijoje ir Austrijoje. 1945 m. vasarą Lietuvos Raudonojo kryžiaus vyriausioji valdyba Tiubingene, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto paskatinta, pradėjo rūpintis Lietuvos skautų sąjungos atkūrimu ir sukvietė komisiją, kurios tikslas buvo atgaivinti LSS veikimą bei organizacines formas.
Prasidėjus emigracijai lietuviškas skautavimas svetur nenutrūksta: lietuvių skautų ir skaučių vienetai kuriasi Anglijoje, JAV, Brazilijoje, Kanadoje ir kitur. Susikūrė Pasaulio lietuvių skautų sąjunga. Jos tikslas – išsaugoti lietuvybę ir skautiškas tradicijas.
Skautų organizacijos atgimimas, be abejo, yra susijęs su lietuvių tautos atgimimu ir Sąjūdžiu. Lietuvos skautų suvažiavimas įvyko Vilniuje 1989 metų balandį. Išeivijos lietuvių skautų patirtis ir pagalba atgimstančiai Lietuvos skautų sąjungai tapo tvirtu pagrindu.
Lietuva vėl yra pasaulinės skautų organizacijos narė, dalyvauja tarptautinėse stovyklose, renginiuose bei aktyviai prisideda prie tarptautinės skautų veiklos.
Skautybė sudaro visas sąlygas asmenybei tobulėti, laisvai mąstyti, ugdo pareigingumą. Kadangi skautais gali būti įvairaus amžiaus žmonės, išnyksta arba tampa ne tokia aštri kartų problema. Išugdoma pagarba vyresniajam ir užuojauta silpnesniajam. Didelis dėmesys skiriamas labdarai. Svarbiausias skautų organizacijos tikslas – išugdyti jaunuolius, būsimus piliečius, dorus ir sąmoningus, tvirtus morališkai ir fiziškai, sutelkti visas jų jėgas, kad tarnautų Dievui, Tėvynei, Artimui.
