Gera seksualinė sveikata yra nesuderinama su lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI). Pažymint Pasaulinę seksualinės sveikatos dieną, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai siekia didinti visuomenės informuotumą apie lytiškai plintančių infekcijų profilaktiką bei sklaido dažniausius mitus (klaidingus įsitikinimus) apie LPI: 1) „Kontracepcija apsaugo nuo LPI“. Netiesa. Hormoninė kontracepcija (peroraliniai kontraceptikai, hormoninė spiralė ir pan.) neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų. 2) „Oralinių santykių metu LPI neužsikrečiama“. Netiesa. Lytiškai plintančios infekcijos plinta visų rūšių, įskaitant ir oralinių, santykių metu. Pavyzdžiui, po oralinių santykių su sifiliu užsikrėtusiu žmogumi, pirmieji požymiai – opelė – atsiranda ne lytinių organų srityje, o burnos srityje. 3) „LPI užsikrečia tik tie žmonės, kurie turi daug lytinių partnerių“. Žmonės, kurie turi daug lytinių partnerių, turi didesnę riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis. Tačiau ir vienas, ypač atsitiktinis lytinis partneris, gali būti infekcijos šaltinis, nuo kurio galima užsikrėsti.
Dažnai klausiama, kas yra „daug“ lytinių partnerių. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose, skirtose specialistams, yra pažymėta, jog jeigu asmuo turi daugiau negu vieną partnerį per metus, tai tokia elgsena turėtų būti vertinama kaip rizikinga su daug lytinių partnerių. Užsikrėsti LPI galima ir turint vieną lytinį partnerį. Pavyzdžiui, Lietuvoje kas antra moteris, kuriai diagnozuota kokia nors lytiškai plintanti infekcija, nurodo, jog užsikrėsti galėjo tik nuo vieno partnerio – sutuoktinio/sugyventinio ar nuolatinio partnerio. 4) „Asmuo visada žino, kad yra užsikrėtęs lytiškai plintančia infekcija“. Netiesa, nes dauguma šių infekcijų yra besimptomės. Be to, visos užkrečiamosios ligos turi savo inkubacinį laikotarpį, per kurį dažniausiai simptomai nepasireiškia, tačiau, turint santykius su kitais žmonėmis, juos galima užkrėsti net patiems to nežinant. Pvz., ŽIV infekcijos vidutinis inkubacinis periodas trunka apie 3 savaites, tačiau infekcijos perdavimas galimas jau po poros parų. 5) „Vieną kartą persirgus sifiliu, susidaro imunitetas ir antrą kartą nebeužsikrečiama“. Netiesa. Imunitetas persirgus sifiliu nesusidaro, todėl galima užsikrėsti pakartotinai. 6) „Du prezervatyvai geriau negu vienas“. Nerekomenduojama naudoti kelis prezervatyvus vienu metu, nes dėl didelės trinties jie gali suplyšti. Tačiau visada patartina su savimi turėti kelias apsaugos priemones. Taip pat svarbu rinktis prezervatyvus atsižvelgiant į lytinių santykių pobūdį. 7) „Apsiprausimas po lytinių santykių apsaugo nuo užsikrėtimo“. Asmens higienos palaikymas yra labai svarbus dalykas, tačiau tai nėra profilaktikos nuo LPI priemonė. Siekiant išvengti lytiniu keliu perduodamų susirgimų, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduojama laikytis saugesnės lytinės elgsenos principų: praktikuoti monogaminius lytinius santykius, vengti atsitiktinių santykių ir partnerių kaitos, visada ir taisyklingai naudoti apsaugos priemones (prezervatyvus).
Po nesaugaus lytinio akto, kilus įtarimui dėl galimo užsikrėtimo arba atsiradus LPI požymių, nedelsiant kreiptis į gydytoją specialistą – dermatovenerologą. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ŽIV/LPI ir hepatitų priežiūros skyriaus vedėjos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro LPI ir hepatitų stebėsenos ekspertės, gydytojos Irmos Čaplinskienės, visi asmenys, kurie įtaria, kad galėjo užsikrėsti ar jau turi LPI simptomų, turėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją dermatovenerologą, pas kurį jau 17 metų nereikia šeimos gydytojo siuntimo.
Be to, medikai Lietuvoje gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas anonimiškai, t.y. neatskleidžiant asmens tapatybės, o tai palengvina paciento ir mediko kontaktą, kai ieškoma, kur kreiptis ir nelaukiama kol liga progresuos.
Ši teisė Lietuvoje galioja jau beveik dešimtmetį, – pridūrė gyd. I. Čaplinskienė. Pagrindiniai LPI simptomai yra:
išskyros iš šlapimo takų ar lyties organų; išskyrų spalva įvairi – nuo geltonai žalsvos iki skaidrios; skausmingas, dažnesnis šlapinimasis; baltos apnašos varpoje, makštyje ar burnoje; bėrimai lyties organų srityje; padidėję kirkšnių limfmazgiai; skausmingumas kapšelyje, pilvo apačioje; kraujo pasirodymas lytinių santykių metu ar po jų, menstruacinio ciklo viduryje; išeinamosios angos skausmas, perštėjimas; anogenitalinės karpos; sąnarių skausmai ir kt.
