Kartais tinkamoje koordinačių sistemoje nubrėžtos linijos būna iškalbingesnės už ilgiausią straipsnį.
Sankcijų karai tarp Rusijos ir ES tęsiasi jau beveik ketverius metus. Ir visą šį laiką Maskva tvirtino apie „Vakarų partnerių“ destruktyvią poziciją, Europos solidarumo vardan aukojančią savo eksportuotojų pelnus. Atsakomųjų sankcijų efektyvumu visada buvo įsitikinęs Vladimiras Putinas, neseniai pratęsęs produktų embargo galiojimą 2019 metais: „Suomija patiria nuostolius. Mūsų skaičiavimai rodo, tai – šiek tiek daugiau nei 1% BVP“, – pareiškė prezidentas 2016 metų pavasarį. Tuo neabejoja ir Dūmos tarptautinių reikalų komitetas: „Antirusiškos sankcijos <…> didesnę žalą daro pačiai ES, nei Rusijai“.
Bet ar taip iš tiesų yra? Tiksliau, – ar taip iš tiesų tebėra?
Panagrinėkime Suomiją – valstybę, kuri, jei neskaičiuosime Baltijos šalių, nuo sankcijų nukentėjo labiausiai. Triuškinamas smūgis kaimyno agroeksportui buvo vienas iš mėgiamiausių Rusijos valdžios pateikiamų pavyzdžių, įrodančių naudojamų kontrpriemonių veiksmingumą. Per pirmus metus suomių ūkininkų – jų šalyje daugiau nei 51 tūkstantis – nuostoliai siekė 400 milijonų eurų. ES teko skubiai skirti finansinę paramą ūkiams, per daugelį metų pripratusiems RF rinką laikyti dar sovietinius laikus menančia istorine duotybe (1953 metais Suomijos dalis sudarė 47,7% viso Vakarų Europos eksporto į SSRS). Suomijos kompanija – o iš esmės, ūkininkų kooperatyvas – Valio, daug pieno produktų tiekęs Rusijai, staiga atsidūrė prie krizės slenksčio.
Tačiau sugriovimų masto nereikėtų pervertinti.
Iš tiesų maisto produktai nesudaro nė 3% nuo viso Suomijos eksporto, o Rusija šioje mažoje dalyje buvo nors ir svarbi, tačiau lemiamos įtakos neturėjo. Nors pieno pramonės gaminiai užėmė daugiau nei 80% į Rusiją eksportuojamų suomių maisto produktų, rinkos lyderis Valio į RF tiekdavo kiek daugiau nei trečdalį (37%) savo eksporto į užsienį. Pardavimų rytų kaimynui dalis sudarė vos 13% korporacijos pardavimų. Dėl Rusijos embargo didelės ir prieinamos rinkos neteko Suomijos mėsos eksportuotojai. Tačiau ir čia pasekmių dramatizuoti neverta. Pavyzdžiui, kiaulienos sektoriuje tai sudarė 2,6% bendros gamybos. Nepaisant Rusijos rinkos reikšmės Suomijos paukštienos eksportui (2013 metais 29%), visos gamybos mastu jis nesudarė ir 5%. Negana to, 2014 metų įvykiai ne tik nesumažino produkcijos gamybos – atvirkšiai, ji padidėjo.
Nors per pirmuosius 3 antisankcijų metus – per kuriuos tarp šalių oficialių prekybos kontaktų faktiškai nebuvo – eksportas į Rusiją sumažėjo 72%, suomių agrokompanijos sugebėjo stebėtinai sparčiai atsigauti. „Tai, ką praradome iš eksporto į Rusiją, per tris metus sugebėjome atgauti kitose rinkose“, – pavasarį Suomijos valstybinei televizijos ir radijo kompanijai Yleisradio Oy pareiškė programos Food From Finland vadovas Esas Wrangas.
Maskvoje tada jo niekas kaip reikiant neišgirdo. Todėl jis nusprendė tai pakartoti – šįsyk agentūrai RIA „Novosti“.
Suomija ne tik viršijo iki sankcijų buvusį maisto produktų eksporto lygį, taip pagerindama istorinį rekordą, bet ir per artimiausius tris metus ketina jį padvigubinti. Iš kur toks optimizmas? Nacionalinė vyriausybė išties energingai ėmėsi plėsti savo gamintojų rinką. Ypač aktyviai reiškėsi Suomijos Žemės ir miškų ūkio ministerija bei Maisto produktų saugumo agentūra, kurios tarėsi dėl produktų tiekimo – konkrečiai, į Aziją ir Pietų Ameriką. Be to, Suomija kooperavosi su Švedija, siekdamos kartu pasaulio rinkoje reklamuoti nacionalinius maisto produktus. Šaliai tuo tarpu pavyko padidinti eksportą ES kaimynėms – į Daniją ir Lenkiją. Vien suomiško sviesto į Prancūziją parduodama už 65 milijonus eurų (per pastaruosius penkerius metus šis skaičius išaugo dešimteriopai). Japonija ir Honkongas dabar importuoja suomiškus kiaušinius ir kiaušinių produktus, ir tikėtina, kad jų pavyzdžiu paseks Pietų Korėja, su kuria dabar vyksta derybos. Suomija parduoda kiaulieną Kinijoje ir netgi Naujojoje Zelandijoje. Smarkiai išaugo Amerikos rinkos svarba, kur šalis jau 2016 metais eksportavo produkciją – konkrečiai, žuvį – už 45 milijonus dolerių. Suomijai su milžiniška Rusija prekiauti naudinga (tai akivaizdu ir niekas to neslepia ). Tačiau ir be Rusijos suomiai nepražus, juk šios mažos, tačiau konkurencingos šalies dispozicijoje – visas pasaulis.
