Nesvarbu ar skausmas sukeltas fizinių ar emocinių priežasčių – pojūtis tas pats. Žinoma, gali skirtis skausmo pobūdis, pavyzdžiui, maudžiantis, duriantis, spazminis, taip pat gali būti skirtinga skausmo lokalizacija: galva, pilvas, nugaros sritis ar kitos kūno vietos, tačiau skausmas jaučiamas toks pat.
Būtent todėl svarbu suprasti, kad net jūsų liūdnos mintys gali išprovokuoti fizinius kūno skausmus ir imantis juos gydyti būtina išsiaiškinti skausmo priežastis“, – teigia šeimos gydytoja Aušra Tomkutė.
Kokie žmonės tai patiria?
Psichosomatinius skausmus dažniau patiria uždaresni, nerimastingi, mažiau linkę socializuotis žmonės. Taip pat tai priklauso nuo to, kokioje aplinkoje žmogus augo.
„Psichosomatinio skausmo galima išvengti, jei bus stengiamasi valingai ir nuolatos reikšti savo emocijas, jei žmogus mokės laiku ir vietoje pasakyti, kaip jaučiasi.
Žinoma, įprasta manyti, kad moterys išsikalba ir išreiškia savo emocijas gana dažnai, o vyrai linkę viską užspausti savyje, tačiau manau, kad viskas priklauso nuo auklėjimo ir kaip žmogus yra įpratęs reikšti emocijas, todėl psichosomatinių skausmų dažnumas nepriklauso nei nuo lyties, nei nuo amžiaus, tačiau visgi dažniausiai šie skausmai kamuoja jaunus, fiziškai sveikus ir neligotus žmones “, – tvirtina Aušra Tomkutė.
Medikė tvirtina, kad tokie pacientai yra tikras iššūkis gydytojui - jų patiriamas skausmas toks pats tikras ir kankinantis, tačiau pritaikius įprastus tyrimo būdus, dažnai nieko nerandama. Deja, pagalba tokiems pacientams nėra pakankama - trūksta bendradarbiavimo su psichologais ir psichoterapeutais, Pašnekovė teigia, kad Lietuvoje dar iki šio stigma kalbėtis apie savo psichologines problemas su specialistu.
Labiausiai psichosomatinių skausmų atsiradimą skatinantys jausmai yra baimė, nerimas, liūdesys, pyktis, nusivylimas ir bejėgiškumas.
Požymiai, kad skausmas dėl užslėptų emocijų
Gydytojos teigimu, prieš pasireiškiant psichosomatiniam skausmui, jis visada turės emocinę priežastį, kurios žmogus neišgyveno emociškai ir laikė užgniaužęs savyje.
„Šis užsidarymas savyje sukuria įtampą kūne, kuri fiziologiškai pasireiškia kaip skausmas. Jei žmogus tai ignoruoja, skausmas gali virsti lėtiniu, kuris dažniausiai atsiranda žmogaus silpniausiose organizmo vietose. Taigi, kurią kūno vietą ims skaudėti, labai individualu“, – aiškina gydytoja.
Specialistė pataria, jei esate nuliūdęs, gedite, buvote neteisingai apkaltintas ar patyrėti kitus emocinius sunkumus ir jums dėl to pradėjo mausti pečių juostą ar surakino strėnas, reikėtų imtis ne tabletes, o eiti pasivaikščioti, pasimankštinti, ramiai pakvėpuoti, medituoti ar atsipalaiduoti kitu priimtinu būdu.
Taip pat norint išvengti lėtinio skausmo atsiradimo, specialistė rekomenduoja išbandyti įvairias psichologines praktikas, o kasdienybėje stengtis išmokti išsakyti savo jausmus ir paleisti emocijas.
Gydymo būdas
Jei skausmo niekaip nepavyksta atsikratyti, jį dažniausiai slopina kelios vaistų grupės, dažniausiai žinomos kaip analgetikai, tačiau anot gydytojas, prieš juos vartojant būtina atsakyti sau, ar skausmo priežastis nėra užspaustos emocijos, kitaip vadinama – psichosomatika.
„Jei dėl skausmų tenka apsilankyti pas gydytoją, pirmiausia, kaip ir nustatant bet kokią diagnozę pacientas turi būti ištirtas, ar nėra aiškių fizinių negalavimų, kurie galėtų būti skausmo priežastis.
Jei tokių priežasčių nerandama, tuomet imama aiškintis apie galimas psichologines skausmo priežastis. Vis dėlto, psichosomatinio skausmo trukmė priklauso nuo paties žmogaus, kaip greitai nustačius psichologines priežastis jis pajėgs su jomis susitvarkyti, kadangi medikamentinis gydymas to neišspręs“, – kalba Aušra Tomkutė.
